Būtinai pabrėžiame – modernių. Šiaurės Korėja turi žymiai daugiau rusiškos technikos, tačiau didžioji jos dalis yra labai sena. Tiesą sakant, ir Pietų Korėjoje esantys rusiški tankai nėra tokie jau nauji – tiesiog Šiaurės Korėja neturi ir tokių.
Šis sakinys nemažai žmonių supykdys – neturtinga Sovietų Sąjunga buvo prasiskolinusi taip, kad savo skolų grąžinti net neturėjo vilties. Komunistinės valstybės ekonomiškai nėra tvarios – istorija tai įrodė ne kartą. Sovietų Sąjunga buvo skolinga ir Pietų Korėjai. Kai blogio imperija subyrėjo, tą skolą paveldėjo Rusija – kaip rašoma Nationalinterest.org, ta skola siekė tik 1,5 milijardus dolerių. Rusija ir Pietų Korėja sudarė susitarimą – dalis tos skolos bus grąžinta tankais. Tai apsimokėjo abiem pusėms.
Rusijai vis tiek teko atsisveikinti su nemažu turtu, bet tie tankai buvo pagaminti iš rusiškų žaliavų, surinkti tos šalies piliečių. Kitaip tariant, už juos sumokėti pinigai buvo tarsi investicija į šalies ekonomiką, o ne iškeliavo tiesiai į Pietų Korėją. Be to, taip Pietų Korėja buvo pastūmėta pirkti rusišką amuniciją. Tuo tarpu Pietų Korėja gavo galimybę susipažinti su technika, kuri anksčiau ar vėliau atsidurs šiaurės kaimynės arsenaluose.
Susitarimas apėmė 33 T-80U tankus (gaminami nuo 1985 m) ir porą T-80UK. Iš tikrųjų, pirminiame susitarime buvo minima net 80 tankų, tačiau, atrodo, tas skaičius kažkaip sumažėjo.
Ir ką Pietų Korėjos kariai mano apie tuos rusiškus tankus? Na, ne kažin ką. Priežastis – nuotraukoje:
T-80U turi turbininį variklį, kuris leidžia naudoti įvairius degalus. Šis tankas neblogai bėgėjasi ir yra stebėtinai manevringas. Tačiau Pietų Korėja turi šį tą geresnio – pagrindinis kovos tankas „K2 Black Panther“ tarnauja nuo 2014-ųjų ir yra nepalyginamai modernesnis.
Daugiau nei tūkstantis K1 ir keli šimtai K2 tankų Pietų Korėjai buvo pagaminti Pietų Korėjoje. T-80U tankui jie galbūt nusileidžia įsibėgėjimu, tačiau tikrai nėra lėti. Tiesą sakant, K2 ir T-80U pasižymi identišku galios ir svorio santykiu – 27,2 AG/t. Tačiau rusiškas tankas suryja daugiau degalų.
Be to, kadangi Pietų Korėja niekada neketino remtis vien T-80U tankais, jie nebuvo atnaujinami. Pietų Korėja gali pasigaminti kai kurias šių tankų dalis, bet didžiąją jų dalį tenka pirkti užsienio rinkose. Tai kainuoja nemažus pinigus, kurie tiesiog palieka ekonomiką. Tuo tarpu K1 ir K2 atsarginės dalys yra gaminamos vietoje, todėl jų pirkimas yra tarsi investicija į ekonomiką.
Ir kariai neturi nieko gero pasakyti apie T-80U. Netaiklus pabūklas, užtaisymui reikalingas laikas, ankštas vidus. Net ir mitas apie rusiškos technikos patikimumą subyrėjo – Pietų Korėja tų senų tankų jau atsisako. Šiaurės Korėja jų, žinoma, neprašo, bet tikrai norėtų.
Kai T-80U atkeliavo į Korėjos pusiasalį, tai buvo moderniausi tankai regione. Jie tikriausiai prisidėjo prie K1 ir K2 projektų. Pietų Korėjos tankai yra kur kas jaunesni, todėl jų pranašumas nestebina. Tik pats faktas, kad Pietų Korėja turi daugiau modernesnių rusiškų tankų nei Šiaurės Korėja yra pakankamai įdomus.
Ir Jungtinė Karalystė turi T-80U tankų. Ar bent jau jų turėjo. 1992 metais JK kelis šiuos tankus įsigijo tyrimams. Rusija greičiausiai nebūtų sutikusi parduoti savo geriausių tankų NATO valstybei. Taigi, JK pasitelkė gudrybę – per privačią kompaniją perkami tankai oficialiai turėjo keliauti į Maroką. Vienas iš Jungtinės Karalystės T-80U tankų vėliau buvo perduotas JAV.