Mes žinome, kokius simptomus sukelia alkoholis – drebulys, galvos skausmas, dehidratacija, pykinimas, nuovargis, tačiau mokslininkai apie jų atsiradimą žino tik labai nedaug.
Ilgus metus buvo manoma, kad pagrindinė pagirių priežastis yra dehidratacija. Alkoholis yra diuretikas, o tai reiškia, kad nuo jo vis dažniau norisi šlapintis, tokiu būdu iš žmogaus organizmo pašalinamas vanduo.
Alkoholis slopina mūsų organizmo antidiuretinį hormoną vasopresiną, kuris žmones sulaiko nuo besaikio šlapinimosi.
Taip vyksta dėl to, kad alkoholis slopina mūsų organizmo antidiuretinį hormoną vasopresiną, kuris žmones sulaiko nuo besaikio šlapinimosi. Be to, jei geriate viskį ar kokį kitą stiprųjį gėrimą, jūs greičiausiai negeriate daug vandens.
Kaip atkreipia dėmesį „Wired“, mokslininkai išsiaiškino, kad elektrolitų (mineralų mūsų kūno skysčiuose) kiekis žmonių organizmuose nesiskyrė tarp tyrimo kontrolinės grupės ir tų, kurie išgyveno pagirias. Be to, jei ir buvo pastebėti skirtumai, neatrodė, kad jie koreliuotų su pagirių intensyvumu. Dar anksčiau atliktų tyrimų metu nebuvo rasta sąsajų ir tarp pagirių intensyvumo bei dehidratacijos.
Taigi dehidratacija greičiausiai nėra atsakinga už didžiąją dalį pagirių, tačiau ji tikrai kalta dėl galvos skausmo. Galvos skausmas yra pasekmė to, kad kūnas stengiasi atkurti įprastinį skysčių kiekį.
Pykinimas ir vėmimas
Organizmo kraujagyslės susiaurėja, todėl apribojamas kraujo ir deguonies srautas į smegenis, o tuomet organizmas stengiasi kompensuoti šiuos simptomus, mėgindamas išplėsti kraujagysles. Tai gali sukelti patinimą.
Nors mūsų smegenys negali jausti skausmo, pagirių metu galime pajusti diskomfortą dėl skausmo receptorių, kurie supa smegenis.
O kas pagirių dieną atsakingas už nemalonius pojūčius skrandyje? Alkoholis dirgina skrandį ir žarnyną, sukeldamas skrandžio gleivinės uždegimą ir uždelstą skrandžio turinio ištuštinimą. Jis taip pat skatina organizmą gaminti daugiau skrandžio rūgšties, didinti žarnyno ir kasos išskyrų kiekį. Abu šie procesai sukelia pykinimą, jie gali sukelti ir vėmimą.
Dar vienas kandidatas, kuris gali būti atsakingas už pagirias, yra toksinė medžiaga acetaldehidas, kuris mūsų organizme atsiranda tuomet, kai šis stengiasi pašalinti alkoholį. Tyrimai rodo, kad ši medžiaga, kuri už alkoholį toksiškesnė iki 30 kartų, atsakinga už dalį pagirių simptomų.
Kalta imuninė sistema?
Kai kurie tyrimai rodo, kad pagirių stiprumas priklauso nuo žmogaus amžiaus, tačiau studijų išvados prieštaringos.
Ir bene labiausiai intriguojanti idėja – kad pagirios yra mūsų imuninės sistemos priešinimosi sukeltas padarinys.
Korėjiečių darytame tyrime nustatyta, kad pagiringi žmonės taip pat turėjo aukštą lygį citokinų – imuninių ląstelių išskiriamų medžiagų, kurios dalyvauja uždegime ir tarpląstelinėje komunikacijoje.
Paprastai citokinai organizmui padeda kovoti su infekcijomis, tačiau atliekant tyrimus pastebėta, kad didesnis citokinų kiekis sukelia tam tikrus alkoholio simptomus, tokius kaip pykinimas, nuovargis ar galvos skausmas. Be to, yra įrodymų, kad didelis kiekis citokinų trikdo prisiminimų formavimąsi, taigi tuo galima paaiškinti, kodėl prisigėrę žmonės nieko nepamena.
Kodėl kai kurie žmonės patiria didesnes pagirias nei kiti?
Kai kurie tyrimai rodo, kad pagirių stiprumas priklauso nuo žmogaus amžiaus, tačiau studijų išvados prieštaringos. Pavyzdžiui, anksčiau nustatyta, kad paauglių organizmai pagirias toleruoja geriau nei suaugusiųjų. Šią idėją patvirtino ir su gyvūnais vykdyti tyrimai. Tačiau neseniai danų atliktame tyrime pateikta priešinga išvada – kuo daugiau žmogui metų, tuo pagirios mažesnės.
Pagirių stiprumas taip pat priklauso ir nuo pasirinkto svaigiojo gėrimo. Visi gėrimai turi skirtingą kiekį kongenerų (angl. congeners) – biologinių sudėčių, kurios pagaminamos per fermentavimo procesą arba įdedamos į alkoholį gamybos metu. Tai visos kitos medžiagos, kuriose nėra alkoholio.
Tyrimais nustatyta, kad kai kurie gėrimai, turintys daugiau priemaišų, kaip viskis ar vynas, gali dažniau sukelti pagirias nei degtinė ar džinas.
