Tūkstantmečiai draugystės
Per tūkstantmečius, prabėgusius nuo tada, kai faraonai valdė Nilą, išliko daugybė artefaktų su kačių motyvais – nuo milžiniškų statulų iki sudėtingų papuošalų. Senovės egiptiečiai mumifikavo daugybę kačių ir net sukūrė pirmąsias pasaulyje žinomas naminių gyvūnėlių kapines – beveik 2000 metų senumo laidojimo vietą, kurioje daugiausia palaidotos katės, dėvinčios nuostabius geležinius ir karoliukais puoštus antkaklius.
2018 m. parodoje apie kačių svarbą senovės Egipte, surengtoje Smithsono nacionaliniame Azijos meno muziejuje Vašingtone, teigiama, kad katės buvo laikomos dvilypio temperamento – viena vertus, jos globėjiškos ir ištikimos, kita vertus, jos gali būti nepriklausomos ir nuožmios. Beveik antgamtinis kačių grakštumas, slaptumas ir naktinis matymas kėlė didelį susižavėjimą, todėl senovės egiptiečių akyse jos galėjo tapti išties šventais gyvūnais. Dėl kačių pomėgio snausti saulėje katės buvo siejamos su saulės dievu Ra.
Dėl to senovės egiptiečiams katės atrodė ypatingos būtybės, vertos dėmesio, ir tai gali paaiškinti, kodėl jie statė katėms būdingas statulas. Didysis Gizos sfinksas – 73 metrų ilgio paminklas, kurio veidas panašus į žmogaus, o kūnas – į liūto – yra bene garsiausias tokio paminklo pavyzdys, nors, tiesą sakant, istorikai nėra visiškai tikri, kodėl egiptiečiai pradėjo jį statyti.
Tikėtina, kad katės taip pat buvo mėgstamos dėl gebėjimo medžioti peles ir gyvates, taip pasitarnaujant kasdienėje žmonių buityje. Jos buvo taip dievinamos, kad senovės egiptiečiai savo vaikus pavadindavo ar pravardžiuodavo kačių vardais, įskaitant mergaitėms skirtą vardą „Mit“' (kuris reiškia katę), teigia Londono universiteto koledžas. Neaišku, kada prijaukintos katės atsirado Egipte, tačiau archeologai rado kačių ir kačiukų palaidojimų, datuojamų 3800 m. pr. m. e., anksčiau rašė „Live Science“.
Tamsioji simpatijos pusė
Tačiau daugelis tyrimų rodo, kad šis apsėdimas ne visada buvo meilus ir rūpestingas – esama įrodymų, kad senovės egiptiečių susižavėjimas katėmis turėjo ir grėsmingesnę pusę. Tikėtina, kad maždaug nuo 700 m. pr. m. e. iki 300 m. po Kr. egzistavo ištisos pramonės šakos, skirtos veisti milijonus kačiukų, kurie turėjo būti nužudyti ir mumifikuoti, kad šalia jų būtų galima laidoti žmones. „Scientific Reports“ paskelbtame tyrime mokslininkai atliko mumifikuotų gyvūnų – vienas iš jų buvo katė – rentgeno mikrokompiuterinę tomografiją. Tai leido jiems išsamiai apžvelgti jos skeleto struktūrą ir mumifikavimo procese naudotas medžiagas.
Gavę rezultatus, tyrėjai suprato, kad gyvūnas buvo daug mažesnis, nei jie tikėjosi. „Tai buvo labai jauna katė, bet prieš atlikdami skenavimą to tiesiog nesupratome, nes didelę mumijos dalį, apie 50 proc. jos, sudaro apvalkalas“, – sakė tyrimo autorius Richardas Johnstonas, Jungtinės Karalystės Swansea universiteto medžiagų tyrimų profesorius. Kai jai tyčia buvo sulaužytas kaklas, jai buvo mažiau nei 5 mėnesiai.
Taip yra todėl, kad daugelis šių padarų buvo aukojami senovės Egipto dievams, anksčiau „Live Science“ sakė Toronto universiteto Egipto archeologijos docentė Mary-Ann Pouls Wegner. Tai buvo priemonė nuraminti dievybes arba prašyti jų pagalbos greta žodinių maldų.
