Ir galbūt dar svarbesnis klausimas – ar toks artimų žmogaus giminaičių „dėmesys“ turėtų džiuginti, ar liūdinti, rašo „Live Science“.
Mėtymasis išmatomis primatams nėra labai įprastas elgesys. Bent jau ne visiems. O laukinėje gamtoje, natūralioje aplinkoje, jie apskritai taip nėra linkę elgtis, tvirtina Viskonsino-Medisono universiteto (JAV) antropologijos profesorė Karen Stirer. Dažniausiai išmatomis mėtosi tik nelaisvėje gyvenančios šimpanzės.
Savo tiriamajame darbe K.Stirer analizavo šiaurinių mirikinų (Brachyteles hypoxanthus) rūšį – bene taikiausius primatus pasaulyje. Šios beždžionės gyvena Brazilijos miškuose ir jų grupėse nėra socialinės hierarchijos struktūrų. O dėl vienodų teisių grupėse jokios agresijos apraiškos šiai rūšiai tiesiog nereikalingos, sako K.Strier.
Tačiau šimpanzės (Pan troglodytes) savo grupėse turi aiškią socialinę hierarchiją. Yra žinoma, kad susierzinusios beždžionės tampo medžių šakas arba mėtosi akmenimis. O kartais jos tą daro tiesiog norėdamos pademonstruoti savo dominuojančią padėtį.
„Jos sugeba išreikšti labai daug ką... jos yra tikrai puikios komunikatorės“, – sakė Kalifornijos universiteto Santa Barbaroje (JAV) integruotosios antropologijos doktorantė Ronnie Steinitz. Mėtymasis šakomis ar akmenimis yra ganėtinai įprastas šių gyvūnų bendravimo būdas, o gebėjimas bendrauti tokiose bendruomenėse gali suteikti pranašumą. Pavyzdžiui, patinas, sugebantis užmegzti gerus santykius su dominuojančiu grupės patinu po kovos – kas reiškia, kad jis yra geras komunikatorius – gali būti ir neišvarytas iš grupės. Ekspertai mano, kad šimpanzių patinų susitaikymas po agresyvaus konflikto skatina socialinių ryšių sutvirtinimą ir leidžia įtvirtinti hierarchinę poziciją.
Be to, 2012 metais žurnale „Philosophical Transactions of the Royal Society B“ publikuotame tyrime buvo iškelta hipotezė, kad kuo geriau šimpanzė mėtosi daiktais, tuo geriau išsivysčiusios jos smegenys.
Zoologijos sodo aplinkoje – ypač jei į beždžiones spokso minios žmonių – šimpanzės gali susierzinti ir savo emocijas parodyti erzinančių žmonių miniai.
„Kadangi nei akmenų, nei šakų, nei kitų panašių nedidelių mėtymuisi tinkamų objektų jos neturi, šimpanzės pasirenka artimiausią mėtymuisi tinkamą dalyką, esantį jų aplinkoje, ir paprastai tai būna išmatos“, – sakė R.Steinitz. Dėl to kitą kartą zoologijos sode pro šimpanzių aptvarą reikėtų praeiti skubesniu žingsniu ir riziką palikti tiems, kurie būna prasčiau informuoti.
Kita vertus, apmėtymas išmatomis gali būti ir geras ženklas: jei beždžionių neerzinate, tai turėtumėte didžiuotis, kad buvote įvertintas kaip taikinys, vertas išmatų.
„Manykite, kad tokiu būdu su jumis nori pabendrauti kitas protingas sutvėrimas“, – sakė R.Steinitz.
