Būtent tada kaupiamos didelę įtaką vėlesnei mokslinei veiklai turinčios žinios, kristalizuojasi moksliniai interesai ir formuojamas karjeros pagrindas. Šiam pagrindui formuoti ypač svarbios stažuotės po doktorantūros studijų – sistema, skatinanti mobilumą, žinių kaupimą bei mokslo idėjų plėtrą. Stažuotės po doktorantūros studijų jauniems tyrėjams suteikia galimybių tarptautiškumo plėtrai, o jos pagalba pradedami formuoti tarptautinio mokslininkų bendradarbiavimo tinklai. Žvelgiant bendrąja prasme – tai veiksmai, skatinantys darnią mokslo sistemos plėtrą. Tyrėjai, kurie anksčiau pasinaudojo stažuočių po doktorantūros studijų sistema, neginčija: stažuotės jiems suteikė išskirtinių galimybių imtis tarptautinių tyrimų.
Pakvietė Kalifornijos mokslininkai
Mokslų daktarė Rasa Čepulytė-Rakauskienė prieš trejus metus dar buvo Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto lektorė. Apgynusi daktaro disertaciją, stažuotę 2013−2015 metais ji atliko Gamtos tyrimų centre.
Jaunos mokslininkės tikslas buvo gilinti žinias cheminės ekologijos srityje – tęsti augalų parazitinių nematodų tyrimus. Tačiau tam reikėjo stažuotis šios srities užsienio mokslo centruose. O didžiausia problema buvo finansavimo trūkumas šiems tikslams vykdyti.
„Specialistų mūsų šalyje nebuvo, tad pradėti savarankiškai tyrimus Lietuvoje buvo mažų mažiausiai iššūkis. Juk, prireikus, nebuvo su kuo pasikonsultuoti.
Kadangi augalų parazitinių nematodų cheminės ekologijos tyrimai yra labai jaunas mokslas, tad pasaulyje yra tik keletas mokslininkų grupių, atliekančių tyrimus šioje srityje“, – yra sakiusi R. Čepulytė−Rakauskienė.
Tačiau atliekant stažuotę Gamtos tyrimų centre jai pavyko gauti reikšmingų tyrimų rezultatų bei juos publikuoti. O pastebėję jaunos mokslininkės gabumus tęsti tyrimų bei pasisemti patirties R.Čepulytę-Rakauskienę pakvietė Kalifornijos mokslininkai.
Jos podoktorantūros stažuotės tyrimų rezultatai publikuoti aukšto rango moksliniuose žurnaluose, vienas jų – kartu su šveicarų mokslininkais.
Mokslinės karjeros galimybių Lietuvoje plėtra
Apmaudu, kai darbštūs, gabūs jauni tyrėjai išvyksta siekti mokslinės karjeros į jiems patrauklesnes valstybes. Pripažįstama, kad šią situaciją būtina keisti, todėl ieškoma būdų, kaip galima būtų praplėsti mokslinės karjeros Lietuvoje galimybes ir sulaikyti gabius žmones nuo emigracijos.
Siekiama, kad pasinaudojus stažuočių po doktorantūros studijų sistema, šios galimybės smarkiai prasiplėstų. Tai viena iš veiklų, kuriai skiriamos ir ES fondų investicijos.
Stažuotė yra privaloma kiekvieno jauno mokslininko, įgijusio daktaro laipsnį, karjeros dalis. Ji sudaro galimybę rengtis savarankiškam tiriamajam darbui, kelti savo mokslinę, pedagoginę ir akademinės vadybos kvalifikaciją.
Ypač svarbu, kad jaunieji mokslininkai, atlikdami stažuotę pagal priimtiną, anksčiau netyrinėtą temą, gali pasirinkti norimą instituciją stažuotei bei pasikviesti pageidaujamą stažuotės vadovą. Netgi priešingai – vadinamieji „postdok‘ai“ skatinami būti mobilūs ir nebijoti mokslinių iššūkių. Stažuotės po doktorantūros studijų metu mokslininkai taip pat skatinami tyrimui reikiamą medžiagą bei patirtį sukaupti ir užsienio laboratorijoje, archyve, bibliotekoje.
Pasisėmę patirties įvairiuose užsienio mokslo centruose jaunieji mokslininkai žiniomis ir įgūdžiais dalinasi grįžę į Lietuvą. Tad iš mokslinių tyrimų daugiausia naudos gauna visuomenė.
Iškėlė „Europos burės“
Praėjusiame – 2007-2013 metų finansavimo laikotarpyje Finansų ministerija kasmet organizuodavo geriausių investicinių projektų – „Europos burių“ – rinkimus ir apdovanojimus.
Taip buvo siekiama supažindinti visuomenę su didžiausią vertę žmogui, kraštui, visuomenei ir valstybei duodančiais ES struktūrinių fondų lėšomis finansuotais projektais.
Per paskutinius „Europos burių“ rinkimus, rengiantis 2014–2020 m. ES fondų investicijų Lietuvoje laikotarpiui, buvo išrinkti geriausi 2007-2013 m. projektai, finansuoti ES strukūrinių fondų lėšomis. Už inovacijas „Europos burių“ apdovanojimas atiteko būtent „Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ projektui, kurį administravo Lietuvos mokslo taryba.
Per praėjusius septynerius metus Lietuvoje stažavosi 225 Lietuvos ir užsienio šalių jaunieji mokslininkai. Jie darbavosi kartu su įvairių universitetų, institutų tyrėjais bei mokslo tyrimus atliekančiose bendrovėse „Ekspla“ bei „Precizika“.
Stažuotės prasidėjo 2009 m. spalio 1 d., o paskutinės jų baigėsi 2015 m. gegužės mėn. 31 d.
Vienas etapas baigėsi, kitas – prasideda
Lietuvos Mokslo tarybos administruotas projektas "Podoktorantūros (post doc) stažuočių įgyvendinimas Lietuvoje“ suteikė galimybę jauniems ir mūsų šalies, ir užsienio šalių mokslininkams stažuotis įvairiose Lietuvos mokslo institucijose bei įmonėse.
Naujajame ES finansiniame laikotarpyje Lietuvos mokslo taryba numato tęsti šią populiarią ir tokią svarbią jauniesiems mokslininkams investicijų kryptį tikėdamasi, kad investicijos į jaunųjų mokslininkų karjeros pradžią prisidės prie bendros mokslininkų kompetencijų sistemos plėtros.
Veiklai „Stažuočių po doktorantūros studijų skatinimas“ investicijų bus skiriama pagal 2014 – 2020 m. ES investicijų veiksmų programos 9-jo prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“. Veiklą administruoti numato Lietuvos mokslo taryba.
Projektams įgyvendinti numatoma skirti per 7,24 mln. eurų Europos socialinio fondo lėšų. Iki 2020-ųjų metų pabaigos numatoma skelbti tris kvietimus paraiškoms teikti.
Finansuoja Europos socialinis fondas