Kodėl katės į namus parvelka gaišenas?
Nors didelė dalis kačių gali neribotai (ar bent jau pakankamai sočiai) maitintis iš savo indelių, kuriuos papildo žmonės, šie medžiotojai iš prigimties vis vien parvelka namo pelių, paukščių ar kitų mažų gyvūnų, kuriuos susimedžiojo per savo slampinėjimą lauke, gaišenas.
Taip yra dėl to, kad laukinės katės per dieną valgo daug kartų, bet mažais kiekiais, ir šis instinktas neišnyko nuo tų laikų, kai jos maždaug prieš 10 000 metų tapo naminėmis. Be to, kačiukų susilaukusios katės savo palikuonims parvelka sumedžiotą grobį ir pamoko juos valgyti. Naminės katės neretai būna sterilizuojamos, kas reiškia, kad kačiukų susilaukti negali, tačiau instinktyvus noras perduoti savo „medžiojimo išmintį“ niekur nedingo.
Tiesą sakant, jūsų murkiantis augintinis gali jus laikyti savo „kačiuku“, kurį reikia pamaitinti. Arba nori atsidėkoti už tą maistą, kurio prikrovėte į indelius, sako VetStreet.com veterinaras dr. Marty Beckeris.
Kodėl šunims negalima valgyti šokolado?
Kiekvienam šunų augintojui turi būti žinoma: savo garuotam draugui šokolado šiukštu negalima duoti. Šokolade yra teobromino ir kofeino – stimuliantų, kurie šunims pavojingi, aiškina veterinarijos klinikų tinklo „Central Veterinary Associates“ vyr. viceprezidentas Gregas Nelsonas.
Po to, kai šuo praryja šokoladą jis gali pradėti stipriai seilėtis, vemti ar viduriuoti. Tai yra ženklai, kad šokoladas šuniui nuodingas, sako G. Nelsonas. Be to, šunims nuo kofeino gali padažnėti širdies ritmas, jie gali pradėti nerimauti.
Nestabilus širdies ritmas gali pakenkti organizmo aprūpinimui krauju, dėl ko gali kristi kūno temperatūra. Kraštutiniais atvejais šuo gali pasidaryti mieguistas, jam prasideda raumenų spazmai ar traukuliai, o kritiniais atvejais ištinka koma ar net mirtis, sakė G.Nelsonas.
Jeigu jūsų šuo prarytų šokolado – susisiekite su veterinaru. Lygiai tą patį darykite ir tuo atveju, jeigu šuo prarytų vynuogę ar raziną – jos kai kurioms veislėms gali sukelti inkstų nepakankamumą.
Kodėl katėms taip patinka dėžutės?
Kiekvienas kačių augintojas žino, kad kai tik namie atsiranda nauja dėžutė, ji nedelsiant tampa naujais katės namais. Bet kodėl katėms reikalingos tokios uždaros erdvės?
Tikėtina, kad tai yra instinktyvus, iš gyvenimo laukinėje gamtoje paveldėtas elgesys: uždarose erdvėse katėms lengviau pasislėpti nuo plėšrūnų ir persekioti grobį.
„Katėms dėžutės patinka dėl to, kad jos yra slapukautojos, joms patinka slapstytis. Dėžė joms suteikia saugumo jausmą“, – sakė Amerikos žiauraus elgesio su gyvūnais prevencijos bendrijos mokslinis konsultantas Stephenas Zawistowskis.
Dėžė katei padeda matyti kas artinasi prie jų ir stebėti nemažus aplinkos plotus pačiai išliekant nematoma. Be to, jeigu katė išlenda iš dėžės persekioti grobio ar žaisliuko, ji bet kada gali grįžti į savo slėptuvę.
Ar šunys prakaituoja?
Prakaituoja, bet visai ne kaip žmonės.
Kai prakaituoja žmonės, prakaitas išsiskiria per daugybę egzokrininių prakaito liaukų, esančių visame kūno paviršiuje. Prakaitas sudrėkina odą, o drėgmei garuojant oda atvėsta ir perduoda vėsą visam organizmui. Dėl to žmonės gali ir vaikščioti, ir bėgti ristele, ir bėgti iš visų jėgų be perkaitimo pavojaus, sako Pensilvanijos universiteto profesorė asistentė Yana Kamberov.
Tuo tarpu šunų prakaito liaukos yra tik ant pėdų ir nosies galiuko, sako tyrimų laboratorijos „Covance Laboratories“ veterinarė Catherine Carrier.
Tikėtina, kad prakaituotos pėdos pagerina sukibimą su paviršiumi. Tačiau sumažinti kūno temperatūrą to nepakanka, tad šunys daugiausiai savo temperatūrą reguliuoja lekuodami, sako C. Carrier.
Kodėl šunys vienas kitams uosto tarpkojį?
Šunų uoslė yra viena geriausių gyvūnijos pasaulyje. Jautrumu kvapui žmonės nuo šunų atsilieka nuo 10 000 iki 100 000 kartų. Bet kai uoslė yra tokia jautri, kyla klausimas: iš kur pas šunis toks stiprus noras uostinėti vienas kitam tarpkojį?
Pasirodo, lojantieji uodegų vizgintojai tokiu būdu bendrauja. Ar bent jau mokslininkai laikosi tokios nuomonės, mat tyrimų apie iš šunų išangės sklindančią informaciją smarkiai trūksta. Bet aiškiai žinoma, kad šunys turi analines liaukas, iš kurių išsiskyrinėja lakūs, kvapūs junginiai. Pavyzdžiui, Monelio cheminių juslių centro Filadelfijoje mokslininkas George'as Preti nustatė, kad iš šių liaukų išsiskiria cheminių junginių kokteilis, kuriame gausu trimetilamino ir keletas trumpos grandinės organinių rūgščių – propioninė, sviesto ir panašiai. Tyrimo rezultatai dar 1976 metais publikuoti leidinyje „Journal of Chemical Ecology“.
Sunku pasakyti, ką šunys iš šių junginių supranta, sako Viskonsino universiteto biologijos mokslų profesorė asistentė Anneke Lisberg, tyrinėjanti naminių šunų cheminės komunikacijos signalus. Vienas Minesotos universiteto mokslininkės Cheryl Asa tyrimas 1985 metais parodė, kad vilkai pasižymi viena išskirtine savybe, susijusia su analinės liaukos išskyromis: suaugę patinai, o ypač alfa-patinai tuštinimosi metu iš analinės liaukos cheminį kokteilį „išmeta“ dažniau nei patelės ar jauni vilkiukai. Kartais vilkų liaukos aktyvuojamos ir be tuštinimosi, o tai „rodo, kad galimas dvigubas šių junginių vaidmens tarpusavio komunikacijoje vaidmuo“, rašė mokslininkė.
Grįžtant prie šunų – vieno tyrimo metu nustatyta, kad kitų šunų užpakalių uostymu labiau linkę užsiimti patinai nei patelės, kurios labiau mėgsta tyrinėti kitų šunų galvas – tokius duomenis 1992 metais mokslininkai publikavo žurnale „Journal of the International Society for Anthrozoology“.
Kodėl šunys ėda išmatas?
Kiekvienam šuns augintojui, kasdien vedančiam savo geriausią draugą pasivaikščioti, nėra nieko bjauresnio, nei kai kelis metrus tolėliau pabėgėjęs augintinis grįžta su išmatomis dvokiančiais nasrais. Toks elgesys, vadinamas koprofagija, kartais išsivysto dėl tam tikrų apetitą koreguojančių sveikatos būklių – diabeto ar Kušingo sindromo. Kartais taip nutinka dėl mitybinių medžiagų trūkumo, teigia veterinarijos klinikų tinklas „VCA Animal Hospitals“.
Bet tokių dvokiančių siurprizų kartais prikrečia ir visiškai sveiki šunys. Tiksliai tokio elgesio priežasties negalima pasakyti, tačiau yra hipotezės, kad koprofagija yra evoliucijos eigoje išsivysčiusio maitėdos elgesio bruožas.
Yra ir kitų hipotezių. Pavyzdžiui, kad to išmokstama dar augant motinos guolyje, kai kalės laižo savo palikuonių genitalijas, taip skatindamos tuštinimosi ir šlapinimosi instinktus, o po to prarydamos šuniukų išmatas, kad guolis būtų švarus. Taip pat gali būti, kad šunys tą daro tiesiog iš nuobodulio.
Kokia bebūtų priežastis, vienas atvejo aprašymas 2103 metų leidinyje „Journal of the American Veterinary Medical Association“ atskleidžia, kad toks įprotis gali būti žalingas: veterinarams dėl šlapimo nelaikymo, stipraus troškulio ir gausaus šlapinimosi buvo atgabenta metų amžiaus mišrūnė, paaiškėjo, kad kalytė buvo suėdusi kito naminio šuns, kuris buvo gydomas nesteroidiniu priešuždegiminiu vaistu karprofenu, išmatų. O surijus išmatas, kuriose buvo likę vaisto ir jo skilimo produktų, pasireiškė jo nepageidaujamas poveikis.
Ar katės protingesnės už šunis?
Tai klausimas, į kurį mokslui atsakyti sunku, tad šunų ir kačių mėgėjai ginče gindami savo augintinius gali remtis tik pavieniais atvejais, įrodančiais šunų ar kačių gudrumą. Tačiau tam tikrų užuominų, padedančių spėti informuotai, esama.
Kačių smegenys sudaro 0,9 proc. jų kūno masės. Palyginimui, šunų smegenų masė sudaro net 1,2 proc. kūno masės. Tiesa, ekspertai įspėja, kad vien pagal smegenų masę išvadų daryti negalima. Mat kačių smegenyse žievinėje srityje, atsakingoje už informacijos apdorojimą, neuronų yra apie 300 milijonų. Analogiškoje šunų smegenų srityje neuronų yra tik 160 milijonų.
Deja, intelekto tyrimus su katėmis atlikinėti labai sunku, nes, anot mokslininkų, jos labiau linkusios laižytis savo letenas nei atlikinėti joms pasiūlytas užduotis. Tačiau vienas eksperimentas parodė, kad, norint gauti maisto, galvosūkius sugeba spręsti ir šunys, ir katės. Skirtumas tarp jų tas, kad kai galvosūkio išspręsti nesugeba, katės ir toliau užsispyrusiai ieško sprendimo, o šunys eina ieškoti žmonių pagalbos.
Bet ir tai nerodo nei vieno, nei kito gyvūno intelektinio pranašumo. Tai tik parodo, kad šunys, prisijaukinti 20 000 metų seniau nei katės, yra labiau pratę bendrauti su žmonėmis.
