LRT RADIJO klausytojas stebėjosi, kai spalio pabaigoje išgirdo griaustinį.
„Tikriausiai gamta išprotėjo, nes vėlyvą rudenį po trumpo lietaus išgirdome griaustinį. Kaip tai suprasti?“ – domisi klausytojas iš Kupiškio.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji specialistė I.Marcinonienė tikina, kad perkūnija spalio pabaigoje – nėra toks jau retas reiškinys.
„Iš tiesų spalio 27-ąją Baltijos jūros rytinės pakrantės šalis pasiekė nedidelis, bet gana energingas žemo slėgio sūkurys ir ciklonas nuo Danijos. Jis kardinaliai pakeitė šio regiono orus, nes iki tol Lietuvoje buvusią 8–11 laipsnių dienos temperatūrą pakeitė 5–7 laipsniais vėsesnis oras“, – aiškina ji.
Pasak specialistės I.Marcinonienės, visur lijo, vietomis smarkiau, daugiausia – Žemaitijoje: „Lietų lydėjo stiprūs 15–17 metrų per sekundę šiaurės vėjo gūsiai. Dieną, veržiantis šiam šaltam orui, šiaurės vakarų aukštesniuose atmosferos sluoksniuose, sakykime, 5 km aukštyje, temperatūra nukrito iki 30 laipsnių šalčio, susidarė labai palankios sąlygos perkūnijų debesims išsivystyti.“
Tiesa, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyriausioji specialistė pabrėžia, kad tokia situacija nėra jokia naujiena – perkūnijos būta ir lapkritį bei gruodį.
„Tai nieko keisto, nes šiais metais spalis išsiskyrė šiluma, panašūs orai būna rugsėjį, todėl susidarė geros sąlygos perkūnijai. Griaudėjo prie jūros, vietomis šalies pietiniuose, palietė ir nemažai šiaurinių rajonų.
Noriu pasakyti, kad ir lapkritį pasitaiko perkūnijų, kai jau atrodo visas priežeminis atmosferos sluoksnis suvienodėja, pasiruošia žiemos sezonui. Taip būta 2017 metais – vakariniuose rajonuose lapkričio 11 dieną nugriaudėjo perkūnija. 2011-aisiais išsiskyrė gruodis – dažnai kartojosi perkūnijos. Pamenu, tada užregistravome rekordą – buvo daugiausia perkūnijų per 60 metų“, – kalba specialistė.
I.Marcinonienė aiškina, kokių sąlygų reikia perkūnijai: „Gerai susiformavusio ir galingo debesies su dideliais terminiais kontrastais priežemyje bei jo viršūnėse, stiprių aukštineigių srautų ir didelio atmosferos nepastovumo. Visa tai sudaro kompleksą, debesyje žaibuoja, o kartais nuo jo žaibas pasiekia žemę – tokia situacija buvo praėjusį mėnesį.“
