Ultravioletinė spinduliuotė yra nematoma žmogaus akiai, nors patekusi ant tam tikrų paviršių gali fluorescuoti – skleisti elektromagnetinę nedidelės energijos spinduliuotę, pavyzdžiui, regimosios šviesos. Skirtingai nei žmonės, didelė dalis vabzdžių ultravioletinius spindulius gali matyti.
Ultravioletinę spinduliuotę skleidžia aukštą paviršiaus temperatūrą turintys kūnai, tokie kaip Saulė. Daugumą į Žemės atmosferą patekusių ultravioletinių spindulių sugeria deguonis, iš kurio sudarytas žemesnėje stratosferoje esantis ozono sluoksnis.
Kai ozono sluoksnis suplonėja, daug vidutinio bangos ilgio ultravioletinių spindulių (UVB) pasiekia Žemės paviršių ir čia gyvenantiems organizmas gali turėti katastrofišką poveikį.
Tyrimai rodo, kad Žemės paviršių pasiekusi ultravioletinė spinduliuotė gali būti mirtina jūrų planktonui, esančiam iki 30 metrų gylio nuo vandens paviršiaus. Be to, UVB spindulių kiekio didėjimas 1970 – 2003 m. siejamas su padidėjusiu žuvų ir kitų jūros gyvių mirtingumu.
Skirtingai nei rentgeno, ultravioletiniai spinduliai skverbiasi ne taip giliai, todėl jų poveikis žmogaus organizmui apsiriboja oda. Tiesioginis ultravioletinių poveikis žmogaus organizmui gali būti odos paraudimas, pigmentinės dėmės, odos senėjimas ir kancerogeniniai pokyčiai.
Gavus didesnę ultravioletinių spindulių dozę ant odos gali atsirasti pūslės, patinimas ar odos nusilupimas.
Nudegimas yra natūrali apsauginė kūno reakcija į ultravioletinių spindulių poveikį, kuri priklauso nuo melanino. Melaninas yra odos cheminis pigmentas, kuris sugeria ultravioletinę spinduliuotę ir neleidžia jai prasiskverbti iki audinių.
Įdegis atsiranda tuomet, kai melanino pigmentai ląstelėse gilesnėje audinio dalyje yra aktyvuojami ultravioletinės spinduliuotės, ir ląstelės migruoja į odos paviršių. Kai šios ląstelės žūva, pigmentacija dingta.
Šviesaus sudėjimo žmonės turi mažiau melanino pigmento, todėl yra jautresni ultravioletinių spindulių poveikiui.
Nuolatinis ultravioletinių spindulių poveikis paskatina odos pokyčius, susijusius su senėjimu – raukšlėjimąsi, sustorėjimą ir pigmentaciją. Be to, nuolat veikiant ultravioletinei spinduliuotei padidėja ir susirgimo vėžiu rizika. Pagrindinės trys odos vėžio rūšys yra siejamos su ilgalaikiu poveikiu ultravioletinei spinduliuotei.
Tiesa, anaiptol ne visas ultravioletinių spindulių poveikis žmogaus organizmui yra neigiamas. Saulės spinduliai stimuliuoja vitamino D gamybą odoje ir gali padėti apsisaugoti nuo tokių ligų kaip žvynelinė. Be to, dėl baktericidinių savybių ultravioletinė spinduliuotė yra naudinga moksliniams tyrimams ir gali būti naudojama kaip sterilizavimo technika.
