– Ko reikia, kad IT sistemos atlaikytų tokias masines apkrovas kiek įmanoma sklandžiau?
– Paprastai šios problemos sprendžiamos kompleksiniu būdu. Dididant serverių galią, didinant serverių skaičių, optimizuojant programinės įrangos architektūrą. Šiuo atveju, greičiausiai, paprasčiausia būtų didinti serverių kiekį, nes registracija yra vienkartinis veiksmas.
Šiam variantui būtina teisinga programinės įrangos architektūra, kad registracijos užklausa tiesiog įrašytų veiksmą į eilę (kiek įmanoma greičiau) ir vėliau sistema apdorotų visus iš eilės elementus maksimaliu greičiu. Taip pat yra reikalingas lengvas būdas padidinti serverių skaičių (šiais laikais tai automatizacijos uždavinys). Užtikrinti sklandų registracijų veikimą šalys gali rinktis debesų kompiuterijos sprendimus – registraciją perkelti į „debesį“, o duomenys gali likti ir valstybinėse duomenų bazėse.
– Ar egzistuoja efektyvus technologinis sprendimas, kuris įgyvendintų spartesnę vakcinacijos eigą Lietuvoje?
– Kuo patogesnė sistema yra vartotojui, tuo lengviau tikėtis, kad ją žmonės naudos. Iš kitos pusės, reikalingas reagavimo greitis, todėl vertėtų galvoti apie mobiliojo įrenginio panaudojimą informacijos pateikimui ir reagavimui. Galima būtų apie laisvas skiepų vietas žmonėms pranešti tiesiai į mobilųjį įrenginį ir leisti jiems iš karto registruotis. Vis dėlto, manyčiau, kad techninė problema šiuo atveju yra paprastesnė nei socialinė.
– Ar Jums su kolegomis yra tekę kurti sistemą, kuri padėtų suvaldyti didelius informacinius srautus ir atlaikytų tokias milžiniškas sistemų apkrovas?
– Dirbame su viena iš didžiausių pasaulinių avialinijų kompanijų, kuri kasdien turi apdoroti duomenis iš visų įvykusių skrydžių pasaulyje ir atvaizduoti apdorotus duomenis savo klientams. Iki pandemijos, tai maždaug sudarydavo apie 100 tūkstančių skrydžių per dieną. Šią sumą padauginę iš vidutinio žmonių skaičiaus lėktuve, galime gauti duomenų kiekius, kuriuos reikia apdoroti vos per vieną dieną.
Taigi šiam sprendimui spręsti yra taikomi įvairūs metodai – serverių galingumas, jų kiekis, asinchroninis duomenų apdorojimas, duomenų segmentacija ir pan. Taip pat naudojama debesų kompiuterija, skirta lengvam skalės didinimui bei serverless konceptas.
– Ko, jūsų manymu, stinga, kad panašūs metodai būtų sėkmingai taikomi ir šalies vakcinavimo procesui?
– IT produktai neturi sienų ar savivaldybių apribojimų, tačiau kartais turime strateginę problemą, lemiančią, kad darome lokalius ir kiek trumparegiškus sprendimus esamoms problemoms pagerinti. Pirmiausia reikėtų sutvarkyti sistemas, kad jos nenulūžtų.
T.y., jei žmogus jau apsisprendė skiepytis, technologija neturėtų jam trukdyti tai padaryti. Derėtų peržiūrėti, ar registracija yra patogi vartotojui, taip pat ir informavimo eigą – jis turi būti savalaikis ir tikslingas. Taip pat reikėtų apjungti visas sistemas į vieną visumą. Visų šalies vakcinavimų punktų registracija turėtų būti vienoda, juk iš čia galima gauti apibendrintų įžvalgų, optimizuoti logistiką bei nukreipti žmones į tuos punktus, kur vakcinų yra.
