Tai, kad snaigės yra unikalios, yra beveik mitas (beveik? apie tai – vėliau). Snaigės – mažyčiai ledo kristalai, kurie susiformuoja dėl vandens fizinių savybių ir aplinkos temperatūros. Jei snaiges formuoja tie patys veiksniai, tikimybė, kad rasime dvi vienodas snaiges, nėra lygi nuliui.
Tačiau ji vis tiek labai maža. Mokslininkai bandė suskaičiuoti, kiek skirtingų formų snaigių variacijų egzistuoja. Tiksliausiais jų skaičiavimais, egzistuoja net 1 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000 000.
Tai – vienetas su 768 nuliais.
Šį skaičiavimą pateikė Arizonos universiteto fizikas Jonas Nelsonas. Pasak jo, tikimybė surasti dvi vienodas snaiges yra beprotiškai maža. Viename kilograme sniego yra kiek daugiau nei 10 tūkstančių snaigių. Jei sniego kastuvas jums nėra svetimas įrankis, esate nuo kiemo pašalinę milijonus snaigių. Kažkur tame chaose tikriausiai buvo dvynukės, nors jų surasti jūs ir negalėjote.
Beje, jums greičiau pavyks surasti savo pirštų antspaudų brolį, jei toks egzistuoja – identiškų pirštų antspaudų tikimybė yra 1 iš 64 000 000 000 000.
