Tačiau astrobiologai siūlo neskubėti smerkti – jie tikisi, kad netolimoje ateityje jie turės tiesioginę ar nuotolinę galimybę patyrinėti biologines atliekas ir išsiaiškinti, ar buvimas kosmose lėmė kokių nors genetinių mutacijų.
Be kita ko, neįkainojamų žinių tyrėjams galėtų suteikti ir kitų Mėnulio paviršiuje paliktų reikmenų analizė – vis dėlto jie ten jau beveik pusšimtį metų prabuvo tiesiogiai veikiami Saulės ir kosmoso spindulių, taip pat temperatūroje, kuri svyruoja nuo -196°C iki +121°C.
Kokie tie rakandai? Mėnulyje paliktoms šiukšlėms yra skirta atskira svetainė trashonthemoon.com. O įdomiausių žmonijos „šiukšlių“, paliktų ne tik „Apollo“, bet ir bepiločių misijų, sąrašas būtų toks:
daugiau kaip 70 įvairiausių kosminių aparatų (mėnuleigių, nusileidimo aparatų, zondų ir t.t.);
5 JAV vėliavos, kurios visos dabar yra baltos;
12 porų batų;
auksinė alyvmedžio šakelė;
panaudotos drėgnos servetėlės;
2 golfo kamuoliukai;
paauksuotas teleskopas – pirmas įrenginys, kuriuo astronominiai stebėjimai buvo vykdomi nuo kito kosminio kūno paviršiaus;
filmavimo kameros;
keletas savadarbių iečių;
daug fotoaparatų „Hasselblad“;
aibė plaktukų, replių, grėblių, semtuvų;
kuprinės;
izoliuotos antklodės;
asmeninės higienos rinkiniai;
tuščios maisto pakuotės;
96 maišeliai su šlapimu, išmatomis ir vėmalais;
„Apollo 16“ astronauto Charleso Duke'o šeimos nuotrauka;
plunksna, kuri buvo naudojama garsiajam plunksnos ir plaktuko eksperimentui;
maža aliuminio skulptūrėlė kosmose žuvusiems JAV ir SSRS astronautams ir kosmonautams (ją atgabeno „Apollo 15“);
nestartavusios misijos „Apollo 1“ emblema – trys misijos astronautai žuvo liepsnose pratybų metu;
mažas silikoninis diskas – geros valios simbolis nuo 73 pasaulio valstybių vadovų, kurį Mėnulin atskraidino „Apollo 11“;
sidabrinis smeigtukas, kurį ten paliko „Apollo 12“ astronautas Alanas Beanas;
medalis sovietų kosmonautų Vladimiro Komarovo ir Jurijaus Gagarino atminimui.
