Tai žaidimas... apie ryklį, kurį mes, kaip žaidėjai, valdome bei turime ne tik išgyventi plačiuosiuose vandenyse, bet ir patenkinti ryklio poreikius, o labiausiai – mitybos. Taigi, jeigu galvojote, kad kompiuteriniuose žaidimuose jau matėte viską, palaukite, kol išbandysite, ką reiškia atsidurti ryklio kailyje.
Žaidimo kūrėjai, studija „Tripwire Interactive“, daugeliui dabartinių žaidėjų turėtų būti pažįstami dėl kito gana garsaus žaidimo – „Killing Floor“. Ši savo laiku išties populiari šaudyklė debiutavo 2009 metais, o 2015-ais sulaukė tęsinio. Abi jos sugeneravo nemažą gerbėjų bazę, todėl šie du žaidimai buvo žaidžiami ir aptarinėjami kurį laiką. Tuo metu senesniems žaidėjams šie kūrėjai tikriausiai vis dar asocijuojasi su vykusiomis Antrojo pasaulinio karo internetinėmis šaudyklėmis „Red Orchestra“, kurios nukeldavo žaidėjus į rytų frontą. Galiausiai, tapo įprasta, kad „Tripwire“ orientacija yra į šaudykles, bet staiga jie nustebino visiškai netikėtu žaidimu.
Kas yra „Maneater“? Atskiro žanro šiam žaidimui tikrai nėra, bet kad ir kaip tai keistai beskambėtų, tiksliausia jį būtų pavadinti žaidimo vaidmenimis (RPG) ir ryklio simuliatoriaus hibridu. Visas žaidimas pateiktas pusiau šmaikščiu dokumentiniu stiliumi, kurio metu pasakotojas vis pakomentuoja, kas vyksta ekrane, o pats žaidimas įvilktas į lengvą, neįpareigojančią istoriją.
Viso siužeto esmė tame, kad garsus ryklių medžiotojas Scaly Pete sugauna didelę ryklę (iškart po to, kai mes, ją valdydami, išmokstame žaidimo valdymą). Sumedžiojęs ryklę, jis pamato, kad ji laukėsi, todėl mažą rykliuką ištraukia, o šis nukanda medžiotojui ranką. Įsiutęs Scaly Pete paleidžia rykliuką, bet prieš tai jį pažymi tam, kad jau užaugusį galėtų sumedžioti ir atkeršyti. Tuo metu mažasis rykliukas turi tikslą užaugti ir atkeršyti už savo mamą. Taigi, rezgasi tokia ta dviguba keršto istorija, bet iš tikrųjų ji tėra pretekstas įsliuogti žaidėjui į ryklio batus. Arba, tiksliau, pelekus.
Kaip vyksta pats žaismas? Valdydami iš pradžių dar mažą ryklį, mes plaukiojame po skirtingas vandenvietes (tai yra kaip atskiri skirtingo dydžio lygiai) ir vykdome įvairias užduotis, kurios patogiai sugrupuotos atskirame meniu. Visos užduotys kiekviename regione kartojasi, bet yra skirtingų tipų: sukontroliuoti skirtingų žuvų populiaciją, nugalėti stipriausias žuvis ar kitus vandens gyvūnus bei naršyti povandeninį žaidimo pasaulį ieškant įvairių objektų, kuriuos reikia rinkti.
Taigi, valdome ryklį ir atliekame vandenų sanitaro pareigas. Kita vertus, reikės ir plaukti arčiau krantų, kad galėtume žiaumoti žmones. Nors pačiam rykliui iš to naudos ne daugiau nei žiaumojant paprastas vandenų žuvis, būtent žmonių atakos privers atplaukti vandenų patrulius.
Iš tikrųjų ši sistema veikia panašiai kaip kultinės žaidimų serijos GTA policijos matuoklis: kuo daugiau sąmyšio sukeli, tuo didesnės policijos ar net kariuomenės pajėgos tave gaudo. Lygiai toks pats principas ir čia, tik tikslas yra pulti vandens patrulius tam, kad pas žaidėją atplauktų vienas iš žaidimo medžiotojų. Kai jį nugalime, tada gandas apie mūsų ryklį plačiau pasklinda ir kitą sykį susidursime jau su dar rimtesniu medžiotoju ir t. t. Galiausiai, viskas veda prie galutinio susitikimo tarp mūsų ryklio ir pagrindinio žaidimo medžiotojo Scaly Pete.
Kita vertus, medžioti medžiotojus svarbu dėl kito dalyko – ryklio patobulinimai. Taip, visiškai teisingai, kadangi žaidimas iš dalies priklauso žaidimų vaidmenimis žanrui, čia mes ne tik kelsime savo ryklio lygį, bet ir galėsime jį įvairiai tobulinti. Taigi, visi geriausi patobulinimai bus pas medžiotojus, o kautis su jais dar pačioje žaidimo pradžioje yra itin keblu, nes vos tik atvykę jie iškart nutaiko raudonus lazerius į ryklį ir šaudo ištisomis salvėmis. Išvengti šūvių labai sunku, tą galima padaryti nuolat spaudžiant vengimo mygtuką, bet šaudoma per dažnai, kad pultelį spaudžiantys pirštai galėtų bent kiek pailsėti.
Tuo metu vienintelis būdas kovoti su medžiotojais – ryklio nasrais taranuoti jų valtis ar kitas motorizuotas plaukimo priemones tol, kol suduš ir galima bus triaukšti pačius medžiotojus. Tiesa, galima mėginti iššokti iš vandens ir iš karto pasičiupti medžiotoją, bet šis veiksmas ne visuomet pavyksta, o kiekviena nesėkmė bus palydėta gausiais šūviais, tad geriau pasiskaičiuoti. Atsistatyti gyvybes valdant ryklį galima panėrus ir suvalgius kokią šalia pasitaikiusią žuvį, bet toks procesas, kai praradus gyvybių neriama ieškoti žuvies ir tada vėl puolama nasrais daužyti valčių greitai gali pabosti ar net rimtai erzinti. Tiesa, gavus gerų ir vertingų patobulinimų, kurie keis ir paties ryklio išvaizdą, vėlesnės kovos šiek tiek lengvės, bet vandens patrulių pajėgos ir puolimo galimybės taip pat didės.
Norint pasikelti savo ryklio lygį, teks visą dėmesį skirti užduotims, kurias reikia padaryti. Užduotys, kaip minėta aukščiau, apsiribos vandenų gyventojų populiacijos mažinimu. Pavyzdžiui, reikės sužiaumoti 20 tam tikros rūšies žuvų, iki kurių reikės nuplaukti, jas surasti ir tada kibti į darbą. Taip pat yra užduočių, kurių tikslas plaukti ir nugalėti, tarkime, aligatorių. Žaidimo pradžioje žaidėjo laukia sunkiausias etapas, nes valdomas ryklys bus dar mažo lygio, o aligatoriai, pavyzdžiui, bus 8, todėl kovoti su jais bus praktiškai neįmanoma. Viską apsunkina ir pačios kovos. Kadangi žaidime esame ryklys, tai mūsų atakos pagrinde ir bus ataka nasrais arba smūgis uodega. Vėliau, rykliui tobulėjant, šis „arsenalas“ pasipildys ir naujomis atakomis, bet jų nereikėtų tikėtis daug.
Tuo metu vienintelis būdas išvengti smūgio – vienas vienintelis mygtukas, kurį paspaudus ryklys mesis į šoną. Tai ir viskas. Todėl pačios kovos taip ir vyks – bandymas žnekinti varžovą nasrais, tada greitas smūgio išvengimas ir taip procesas kartojamas iki pergalės. Kai matome, kad gyvybių indikatorius tuštėja, plaukiame į šalį ir ieškome smulkių žuvų gyvybėms atstatyti.
Kas žaidime dažnokai erzina ir prie ko net gana ilgai pažaidus sunku priprasti, tai – valdymas. Iš pradžių sunku susigaudyti, kaip tiksliai mes galime valdyti ryklio plaukimą viršun, žemyn ar įstrižai. Kita vertus, prie to dar galima bent iš dalies priprasti, tačiau kovos yra ta dalis, kur valdymas kartais būna tiesiog nepakenčiamas. Priešininką labai lengva pamesti iš akių, o mūsų ryklys, užuot jį puolęs, tiesiog išnyra į paviršių. Tokios klaidos iš karto kainuoja gyvybes, ypač, jei kovojame prieš stiprų ar didelį varžovą. Tenka pripažinti, kad valdymas šiame žaidime dažnai tampa kliūtimi užsimiršti ir tiesiog mėgautis neįpareigojančiu, kartais net maloniai absurdišku žaidimu.
Garso takelis ir veikėjų (tų, kurių kalba) įgarsinimas yra niekuo neypatingas, bet atskirai pagirti norisi idėją, kad viskas kartas nuo karto komentuojama dokumentikos stiliumi bei patį turinį. Kartais visai netikėtai, atplaukus į žuvų koloniją, užkadrinis balsas mums pateikia įdomų faktą apie šias žuvis. Šis balsas pagyvina ir tuos momentus, kai pralaimime – nors pikta, bet sužinome kokį nors netikėtą smagų faktą apie ryklius. Kalbant apie grafiką – čia taip pat nieko ypatingo, žaidimas atrodo kaip nemaža dalis šios konsolių kartos viduryje kurtų žaidimų. Džiugina tai, kad lygiai skiriasi vieni nuo kitų ir varijuojama vaizdais bei lokacijomis ne tik virš vandens, bet ir po vandeniu.
Šį žaidimą labiausiai reikėtų rekomenduoti ne tik tiems, kas mėgsta daug įsitraukimo nereikalaujančias pramogas, bet ir tiems, kas nebijo RPG elementų žaidimuose. Vis tik, norint, kad mūsų valdomas gyvūnas taptų megarykliu, reikės tikrai daug ir uoliai ne tik kelti jo lygį, bet ir galvoti, kokius patobulinimus jam suteikti. Taigi, planavimo ar tam tikro pagalvojimo reikės, bet jau turint savo rankose megaryklį, galima tapti tokiu vandenų siaubūnu, kokius matome absurdiškuose tokio pobūdžio filmuose, pavyzdžiui, „Megalodonas: Grėsmė iš gelmių“ (angl. „The Meg“).
Žaidimo kopiją apžvalgai suteikė jo kūrėjai „Tripwire Interactive“. Apžvalga ir ekrano paveikslėliai parengti žaidžiant „Xbox One“ konsolei skirtą versiją. Šių metų gegužę, žaidimas buvo išleistas asmeniniam kompiuteriui, „PlayStation 4“, ir „Xbox One“ konsolėms, o „Nintendo Switch“ versija pasirodys iki metų galo.
