Mineralai yra išsibarstę po mūsų planetą – nuo blizgančių smiltelių žvyre ar smėlyje iki tikrų paslėptų brangakmenių. Pasak JAV geologų draugijos, mineralai – tai natūraliai gamtoje pasitaikantys elementai arba junginiai, kurie yra neorganiniai, t. y. juose nėra anglies. Kiekvienos rūšies mineralai pasižymi tvarkinga vidine struktūra ir unikalia chemine sudėtimi, tačiau gali skirtis mineralo kristalų forma ir kitos fizikinės savybės, rašo „Live Science“.
Rečiausias mineralas Žemėje yra kiautuitas (angl. Kyawthuite). Yra žinomas tik vienas šio mineralo kristalas, rastas Mianmaro Mogoko regione. Kaltecho mineralų duomenų bazėje jis apibūdinamas kaip nedidelis (1,61 karato) tamsiai oranžinės spalvos brangakmenis, kurį 2015 m. oficialiai pripažino Tarptautinė mineralogijos asociacija.
Vis dėlto apie kiautuitą žinoma nepalyginamai mažiau, negu apie antrą rečiausią mineralą – painitą, kuris atrodo kaip tamsiai raudoni šešiakampiai kristalai (nors pasitaiko ir rausvų išimčių). Nors dabar painito galima rasti lengviau nei anksčiau, šis mineralas vis dar yra retas, o jo cheminė sandara yra mokslinė mįslė.
Pasak George Rossmano, KalTecho mineralogijos profesoriaus, kuris painitą tyrinėja nuo 8-ojo dešimtmečio ir tvarko išsamią visų mikroskopu ištirtų mėginių duomenų bazę, 1952 m. anglų brangakmenių kolekcininkas ir prekiautojas Arthuras Painas Mianmare įsigijo du purpurinius kristalus.
A.Painas manė, kad kristalai yra rubinai, kuriais garsėja šis regionas, tačiau jam nežinant jie iš tikrųjų buvo kur kas retesni.
Painitas kartais randamas kartu su rubinais ir kitais brangakmeniais. Tai paaiškina, kodėl A.Painas manė, kad šie kristalai yra rubinai. Kitas painito mėginys iš Mianmaro atsirado 1979 m., ir iki 2001 m. šie trys kristalai buvo vieninteliai žinomi painito pavyzdžiai pasaulyje.
Pirmąjį atrastą painito kristalą, vadinamą painitu Nr. 1, G.Rossmanas vėliau ištyrė. Naujausias jo atliktas painito tyrimas buvo paskelbtas m.
Būtent atlikdamas šiuos tyrimus G.Rossmanas nustatė, kokie elementai sudaro painitą. Naudojant infraraudonųjų spindulių spektroskopiją, infraraudonoji spinduliuotė naudojama elementams nustatyti pagal tai, kaip jie sugeria, atspindi ir išspinduliuoja šią šviesą. Taikant Ramano spektroskopiją, lazeriu išsklaidoma regimoji, infraraudonoji arba ultravioletinė šviesa, todėl molekulės skleidžia unikalius virpesius, pagal kuriuos jas galima identifikuoti.
G.Rossmanas taip pat nustatė, kad iš pradžių Britų muziejaus mokslininkų nustatytoje mineralo cheminėje sudėtyje buvo klaida. Jie teisingai nustatė aliuminį, borą, kalcį ir deguonį, tačiau trūko elemento cirkonio. Kitas dalykas, kurį išsiaiškino G.Rossmanas, buvo tai, kas suteikia painitui rausvą atspalvį – jame yra vanadžio ir chromo pėdsakų, dėl kurių jis gali apgaulingai atrodyti kaip rubinas.
Tačiau dėl ko painitas toks retas? Pirma, jis randamas tik Mianmare, tačiau tikroji priežastis slypi jo susidaryme. Painitas yra boratinis kristalas, t. y. jame yra boro. Jame taip pat yra cirkonio. Kaip žinia, boras sunkiai jungiasi su cirkoniu. Tiesą sakant, painitas yra vienintelis mineralas, kuriame gamtoje rasta šių dviejų junginių.
Nors priežastis vis dar neaiški, tačiau, kaip sakė G.Rossmanas, cirkonis ir boras nebuvo rasti kartu didelėje koncentracijoje. Taip pat manoma, kad šie elementai gali būti nelabai stabilūs kartu, palyginti su kitais elementais, su kuriais jie galėtų susijungti.
