Diatlovo perėjos incidentas nutiko 1959-ųjų vasario antrosios naktį. Dešimt studentų išsiruošė į žygį po Uralo kalnus, bet vienas jų susirgo ir buvo priverstas grįžti namo.
Likę devyni lemtingąją vasario naktį žuvo. Tragedija nutiko rytinėje Cholat Čiachl kalno pusėje, tad vėliau šiai kalnų perėjai buvo suteiktas studentų grupės vadovo, Diatlovo vardas.
Kompiuterinis žaidimas „Kholat“ pateiks visą pluoštą realių šio įvykio dokumentų, taip pat ir savo improvizaciją apie tai, kas gi iš tikro nutiko tą lemtingą naktį.
Ogi tuo, kad tai yra vienas mistiškesnių įvykių per visą Tarybų Sąjungos istoriją. Šio įvykio tyrimas sukėlė begalę abejonių ir pagimdė ne vieną legendą. Tiriant Diatlovo perėjos incidentą buvo nustatyta, kad studentai iš savo palapinių išsiveržė varomi paniškos baimės.
Siekiant ištrūkti, palapinė buvo supjaustyta iš vidaus, o dalis bėgančiųjų, nė nepaisė to, kad lauko temperatūra buvo stingdanti ir siautėjo audra. Paklaikę studentai į pusnis nėrė basomis kojomis, dauguma jų menkai teapsirengę.
Tyrėjams nepavyko rasti visų kūnų iš karto. Pirmuosius rado tuos, kurie buvo apsirengę menkiausiai. Nustatyta, kad jų mirties priežastis – sušalimas. Tačiau tie, kuriuos rasti pavyko tik po kurio laiko, pateikė daugiau mįslių nei atsakymų. Nepaisant to, kad nebuvo aptikta jokių grumtynių pėdsakų, žuvusiųjų kūnai buvo sumaitoti, o tyrimo išvados teigė, kad iškylautojų mirtį lėmė nežinoma, gaivalinga jėga.
Realistai netrukus po šio įvykio nutarė, kad studentų žūtį lėmė netikėta kalnų lavina, tačiau netruko ir sąmokslo teorijų. Žuvusiųjų kūno sužalojimai, faktas, kad jie buvo rasti skirtingose vietose ir kad dalies jų rūbai buvo radioaktyvūs, pagimdė pluoštą pasakojimų apie slaptus sovietų ginklų bandymus, susidūrimą su ateiviais ar sniego žmogumi.
Kompiuterinis žaidimas „Kholat“ pateiks visą pluoštą realių šio įvykio dokumentų, taip pat ir savo improvizaciją apie tai, kas gi iš tikro nutiko tą lemtingą naktį. Norite sužinoti daugiau? Žiūrėkite vaizdo apžvalgą:
