Nuolat auganti ir besiplečianti kompiuterinių bei mobilių žaidimų bendruomenė reikalauja ir daugiau rankų juos kuriančių gretose. Kita vertus, gera žinia yra tai, kad norint kurti žaidimus šiandien – tikrai nebėra būtina vien piešti ar programuoti. Pakanka tiesiog mėgti kompiuterinius žaidimus.
Tikriausiai sunku įsivaizduoti vaiką, kuris gyvenime nežaidė? Visi perėjome per smėlio dėžės, lavinamųjų žaislų, pliušinių meškiukų, dėlionių, konstruktorių, stalo, o didelė dalis – ir kompiuterinių žaidimų etapus. Toks buvo ir mano kelias, tik kažkuriuo metu, bežaisdamas stalo ir kompiuterinius žaidimus, supratau, kad intuityviai ėmiau aiškintis ne tik taisykles, bet ir gilintis į mechanikas, o pačius žaidimus – dekonstruoti. Šis žingeidumas, susijęs su žaidimais, ir atvedė mane į jų kūrėjo profesiją. Taigi, norintiems tapti žaidimų kūrėjais visuomet sakau, kad ideali tokio kelio pradžia – domėjimasis jais.
Poslinkis tarp žaidėjo ir kūrėjo
Galiu pasakyti iš patirties, kad viena yra mėgti kompiuterinius žaidimus ir būti tiesiog žaidėju, o visai kas kita – kai stalas apsisuka ir tampi jų kūrėju. Tokiu, kuriam reikia ne tik išmanyti naujausias kompiuterinių žaidimų tendencijas, bet ir gebėti atrasti kiekvieno žaidimo smagius, jaudinančius, juokingus, o kartais netgi nuobodžius kampus. Ir tai, bent jau mane, labai įtraukia. Pats pokytis, kai žaidėjo kėdę iškeiti į kūrėjo, su savimi atneša netikėtų bei smagių profesinių iššūkių.
Pavyzdžiui, šis darbas yra labai unikalus savo, iš pažiūros, keistomis užduotimis į kurias reikia žiūrėti rimtai. Kita vertus, tokios įveiktos užduotys šioje profesijoje yra ne tik naujos patirtys, bet ir tampa įdomiomis istorijomis, kurias gali papasakoti per vakarėlius.
Viena tokių man nutiko su Centriniu parku Niujorke. Kartą per „Google“ žemėlapių programą „Street view“ esu ėjęs virtualiai pasivaikščioti po Centrinį parką Niujorke vien tam, kad įrodyčiau vienam dailininkui, jog pastatai, kuriuos jis nupiešė, šiame mieste neegzistuoja. Nei iš vieno matomo rakurso. Taip pat darbo aplinkoje tarpusavyje pasijuokiame prisiminę, kaip vienas kolega praleido pusdienį besidomėdamas aktyviosios anglies gamybos procesu. Jam to reikėjo tam, kad sukurtų mini žaidimą. Taigi, šiame darbe viską reikia daryti atsakingai, bet kartais svarbu sustoti ir tiesiog pasimėgauti procesu ar pasijuokti.
Smagu matyti, kaip žaidimų kūrėjai, norėdami sukurti gerą žaidimą, atranda savyje antropologų, architektų, kinematografų, psichologų, ekonomistų, inžinierių, rašytojų, istorikų ar menininkų savybių ir šis sąrašas neturi pabaigos. Kai kuriuos tai gali išgąsdinti, bet priėmus iššūkį tapti žaidimų kūrėju supranti, kad tokiame darbe niekada nebus nieko nuobodaus ar monotoniško.
O profesiniame kelyje sutinkami kolegos visuomet bus labai įvairūs žmonės su skirtingais gebėjimais, kuriais mielai pasidalins tam, kad pasiektumėte bendrą tikslą. Žaidimų kūrėjai yra tarsi viena didelė, darni bendruomenė, padedanti savo nariams augti ir tobulėti kaip komandai ir kaip specialistams. Asmeniškai man vienas žaviausių šios profesijos dalykų ir yra patirtys, kurias mes gauname vieni iš kitų.
Smalsumas žaidimų dizaineriams – kaip oras
Norint tapti geru žaidimų kūrėju būtina nuolat domėtis žaidimais, kaupti žinias ir būti be galo smalsiu. Ypatingai tai galioja kalbant apie žaidimų dizainerius, kuriais tapti gali tiek studentai, pabaigę studijas, tiek ir bet kokios kitos srities specialistai. Tai specialybė, kuriai, be meilės žaidimams, nereikia jokio išankstinio pasirengimo ar žinių – pradedant daile ir baigiant programavimu. Todėl džiugu, kad Lietuvoje jau yra tokio dydžio žaidimų studijos, kurios leidžia visiems norintiems pasimatuoti pilnaverčio žaidimų dizainerio rūbus. Viena jų – „Nordcurrent“. Čia būsimi žaidimų dizaineriai turi unikalią galimybę prisiliesti prie šios profesijos iš įvairių kampų ir atrasti, kas labiausiai patinka.
Pačioje karjeros pradžioje nauji kolegos paprastai susipažįsta su pagalbiniais dizaino darbais ir yra dešinioji pagrindinio žaidimų dizainerio ranka. Pavyzdžiui, padeda peržiūrėti žaidimui ruošiamą vizualinę medžiagą, pildo techninę dokumentaciją, žaidžia savo ir kitų komandų žaidimus bei dalinasi vertingais patarimais ar pastabomis su kitais. Taip pat jau šiame etape prasideda viena smagiausių žaidimų kūrėjo užduočių – naujų žaidimų bei mechanikų kūrimas. Tuomet, įgiję šiek tiek patirties, augantys žaidimų dizaineriai analizuoja žaidėjų veiksmus, priima verslui teisingus sprendimus ir daug planuoja.
Todėl sekantis žingsnis, jei domitės žaidimais ir norite pradėti juos kurti – tiesiog išbandyti žaidimų dizainerio kelią patiems. O tiems, kas negali apsispręsti, ar žaidimų kūrėjas yra tikrai tinkama bei dominanti profesija, patarčiau bežaidžiant žaidimus pabandyti juos įsivaizduoti kiek kitaip.
Pavyzdžiui, kaip reikėjo sukurti žaidime veikiančias mechanikas ar kaip veikia priimtų sprendimų ir jų pasekmių sistema? Jeigu ši dalis bežaidžiant žaidimus jums pasirodys ne mažiau įdomi nei pats žaismas – labai gali būti, kad jūsų vieta yra būtent žaidimų kūrėjo kėdėje. Svarbiausia – nepamesti aistros žaidimams, nuolat domėtis aplinkiniu pasauliu ir kiekvieną dieną bandyti išmokti kažko naujo.
Povilas Katkevičius yra bendrovės „Nordcurrent“ žaidimų prodiuseris, žaidimo „Pocket Styler“ pagrindinis žaidimų dizaineris.
