Jungtinės Karalystės Medicininių tyrimų tarybai priklausantys mokslininkai, sukūrę šią programą, sako, kad technologija gelbės gyvybes – pagal jos rekomendacijas bus galima taikyti agresyvesnį gydymą. Savo tyrimo duomenis jie publikavo žurnale „Radiology“.
Medicininių tyrimų tarybai priklausančio Londono medicinos mokslų instituto mokslininkai tyrimus atliko duodami kompiuteriui analizuoti žmonių, sergančių plaučių hipertenzija, būklę. Aukštas kraujospūdis plaučiuose pažeidžia ir širdį. Trečdalis pacientų po tokios diagnozės neišgyvena penkerių metų.
Bet būklė yra kontroliuojama: taikomas medikamentinis (geriamųjų arba tiesiai į kraujagysles sušvirkščiamų vaistų pavidalu) arba chirurginis (plaučių persodinimo) būdas.
Tiesa, norint parinkti tinkamiausią gydymo būdą, medikams būtina žinoti, kiek grėsminga yra konkretaus paciento būklė.
Programinė įranga „mokėsi“ analizuodama 256 pacientų širdies plakimo ir kraujo tyrimų rezultatus. Širdies plakimas buvo analizuojamas kiekvieną dūžį vertinant iš 30 000 skirtingų taškų.
Suderintus šiuos duomenis su pacientų aštuonerių metų sveikatos duomenimis, dirbtinis intelektas sudarė ryšius tarp širdies ir kraujo anomalijų bei tikimybės, kad pacientas mirs. Tokiu būdu kompiuteris buvo išmokytas „pažvelgti“ maždaug penkerius metus į pacientų ateitį.
Pacientų mirtį per artimiausius metus dirbtinis intelektas prognozavo maždaug 80 proc. tikslumu. Medikai sugeba pasiekti tik 60 proc. tikslumą.
Vienas iš tyrimą atlikusių mokslininkų, dr. Declanas O'Reganas sakė: „Dirbtinis intelektas tikrai padeda parinkti individualų gydymo planą. Tad norint labai tiksliai prognozuoti, kas nutiks pacientui, reikia dešimčių skirtingų tyrimų, taip pat vaizdinimo, rezultatų. Pagal tai galime absoliučiai tiksliai parinkti reikiamo intensyvumo gydymą, kuris būtų naudingiausias pacientui“.
Dabar mokslininkai tikrins, kaip tiksliai programinė įranga veikia ir kitiems pacientams, kitose ligoninėse, ir tik po to naudotis dirbtinio intelekto įžvalgomis galės visi medikai.
Mokslininkai tikisi tą pačią programinę įrangą išmokti prognozuoti širdies nepakankamumą ir dėl kitų priežasčių – pavyzdžiui, kardiomiopatijos. Tokiems pacientams galima būtų laiku pasiūlyti širdies ritmo vedlius ar kitas gydymo formas.
„Šis jaudinantis programinės įrangos panaudojimo klinikinėje praktikoje atvejis ateityje padės medikams užtikrinti, kad pacientai gauna geriausią gydymą iki būklės pablogėjimo tiek, kad plaučių persodinimas taptų būtinu“, – sakė Britų Širdies fondo atstovas Dr. Mike'as Knaptonas.
