Staigus skonio ir uoslės juslių praradimas yra tik patys pirmieji neįprasti simptomai, kuriais skundėsi COVID-19 pacientai. Bet moksliniuose tyrimuose ir atvejų aprašymuose minimi ir traukuliai, ir insultai, ir smegenų tinimas (encefalitas).
Kai kurie pacientai, kuriems diagnozuota COVID-19, taip pat patyrė sumišimą, galvos svaigimą, kliedesius, jiems buvo sunku sutelkti dėmesį, teigia ekspertai.
Mokslininkai jau ne vieną mėnesį be paliovos bando perprasti ligą ir panašu, kad smegenis ji veikia daugybe tokių pasireiškimų, kurie yra sunkiai suprantami.
Du neurologai, norėdami susisteminti greitai besikaupiančius duomenis, surašė apžvalgą, kurioje surinkti visi iki šiol gauti duomenys apie tai, kaip COVID-19 sutrikdo normalią smegenų funkciją, išmatuotą EEG.
EEG (elektroencefalograma) yra būdas užrašyti tam tikros smegenų dalies elektrinį aktyvumą. Paprastai tai daroma prie galvos priglaudžiant elektrodus.
Apžvalgoje buvo aprašyti atvejai, susiję su beveik 620 COVID-19 pacientų – iš viso apžvelgti 84 tyrimai, publikuoti recenzuojamuose žurnaluose ar patalpinti į recenzavimui parengtų darbų duomenų bazes. Visuose šiuose darbuose buvo pateikiamos elektroencefalogramos.
Nagrinėjant EEG įmanoma įžvelgti tam tikras su COVID-19 susijusias encefalopatijas – virusinės ligos sukeliamus smegenų funkcijos pakitimus.
Maždaug du trečdaliai apžvalgoje aprašytų pacientų buvo vyrai, visų tiriamųjų amžiaus mediana buvo 61 metai. Kai kurie pacientai sirgo ir kitomis lėtinėmis ligomis, galinčiomis pakeisti EEG duomenis – pavyzdžiui, demencija. Tokius atvejus mokslininkai įvertindavo analizuodami surinktus duomenis.
Iš 420 pacientų, kurių EEG tyrimo atlikimo priežastis buvo užfiksuota moksliniame darbe, dažniausiai pasitaikė „pakitusi psichinė būklė“: beveik du trečdaliai pacientų patyrė sumišimą, kliedėjo ar patyrė komą.
Apie 30 proc. pacientų taip pat patyrė į traukulius panašių simptomų, dėl kurių medikai nurodė atlikti EEG tyrimą, kai kuriems pacientams sutriko kalba. Kiti patyrė netikėtą širdies sustojimą, dėl kurio galėjo sutrikti kraujotaka į smegenis.
Pacientų EEG tyrimai parodė platų smegenų sutrikimų anomalijų spektrą, įskaitant tam tikrus ritminius pakitimus ir epilepsijai būdingus aktyvumo pikus. Dažniausiai pastebėta anomalija buvo difuzinis sulėtėjimas, apibūdinantis bendrą smegenų bangų sulėtėjimą ir rodantis smegenų veiklos disfunkciją.
COVID pacientų atveju tokį sutrikimą galėjo sukelti bendrasis uždegimas, nes imuninė sistema kovoja prieš virusą, arba sumažėjusi smegenų kraujotaka, jeigu liga pažeidžia plaučių arba širdies funkciją.
Kalbant apie labiau lokalizuotus poveikius, trečdalis visų nustatytų anomalijų buvo aptiktos smegenų kaktinėje srityje – toje, kur vyksta sąmoningo mąstymo procesai, loginis samprotavimas, sprendimų priėmimas. Kaktinė smegenų sritis taip pat atsakinga už emocijas, valdo mūsų elgseną, dalyvauja mokymosi ir dėmesingumo procesuose.
„Šios žinios mums sako, kad EEG tyrimus turėtume atlikinėti platesniam pacientų ratui, taip pat turėtume vykdyti ir kitokius smegenų tyrimus – magnetinį rezonansą, kompiuterinę tomografiją. Tai leistų įdėmiau pažvelgti į smegenų kaktinę sritį“, – sakė tyrimo bendraautoris, Bayloro medicinos koledžo Hjūstone (JAV) neurologas Zulfi Haneefas.
Ilgainiui EEG tyrimas gali būti naudojamas COVID-19 diagnozės patvirtinimui arba suteikti žinių apie galimas ligos komplikacijas. Tai medikams padėtų stebėti ilgalaikius liekamuosius COVID-19 simptomus ir aptikti bet kokius ilgalaikius pacientų smegenų funkcijos pakitimus.
Deja, pagal šiuos rezultatus negalima nieko pasakyti, kiek tokie smegenų elektrinių bangų sutrikimai būdingi ir platesnei visuomenei, nes į analizę buvo įtraukti tik COVID-19 pacientai. Tačiau jie prisideda prie vis gausėjančio kiekio įrodymų, kad naujasis koronavirusas gali smarkiai paveikti pacientų neurologinę būseną.
„Reikėtų atlikti ir daugiau tyrimų, tačiau mūsų atradimai rodo, jog tai yra tos sritys, į kurias reikia sutelkti dėmesį. EEG anomalijos, veikiančios smegenų kaktinę sritį, atrodo, yra dažnos COVID-19 sukeliamos encefalopatijos ir iškelta hipotezė, jog tai yra potencialus ligos žymeklis“, – sakė Z.Haneefas.
Pandemijai besitęsiant pradedame suprasti kokia užsispyrusi gali būti COVID-19 liga, kuomet kai kurie pacientai netgi vadinami „ilgalaikiais“ – ligos simptomus jie jaučia net kelis mėnesius po pirmosios diagnozės.
„Daugybė žmonių mano, kad jie susirgs, pasveiks, ir tada vėl viskas bus kaip įprastai. Tačiau mūsų atradimai rodo, kad gali pasilikti ilgalaikių pėdsakų – tą mes jau seniai įtarėme, bet dabar turime ir įrodymų“, – aiškino Z.Haneefas.
