Koronaviruso užkrečiamumo painiava: nepavojingi sergantys ir pavojingi nesergantys?

Visą virusinės infekcijos laiką supaprastintai galima padalinti į tris periodus – inkubacinį, klinikinės infekcijos ir sveikimo.

Inkubacinio periodo metu vyksta viruso prisikabinimas prie kvėpavimo takų ląstelės, patekimas į ją, dauginimasis ir plitimas į kitas ląsteles. Tačiau užsikrėtęs asmuo kol kas simptomų nejaučia. SARS-CoV-2 sukeltos infekcijos inkubacinis periodas yra iki 14 dienų (mediana – 5 dienos) nuo kontakto su sergančiu žmogumi. Svarbu paminėti, kad inkubacinio laikotarpio pabaigoje, kai žmogus dar nieko nejaučia, virusas iš jo kvėpavimo takų jau sklinda į aplinką ir gali užkrėsti kitus.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos darbas

+30

Klinikinės infekcijos periodo metu virusas toliau aktyviai dauginasi kvėpavimo takų ląstelėse, gali išplisti ir į kitus organus. Tai sukelia audinių pažeidimą ir imuninės sistemos reakciją, kas kartu pasireiškia klinikiniais simptomais. Šiuo laikotarpiu virusą asmuo kvėpuodamas, kalbėdamas, kosėdamas, čiaudėdamas platina aplinkoje. Šis periodas gali užsitęsti atsiradus ligos komplikacijoms. Tačiau ilgainiui gyvo viruso sklaida nuslopsta, nors simptomai dar gali tęstis.

Yra duomenų, kad dėl ikisimptominio šio viruso platinimo galimai užsikrečiama net 12,6 proc. visų užsikrėtimo atvejų, – sako dr. M.Tomkuvienė.

Trečiojo sveikimo periodo laikotarpiu kvėpavimo takuose vis dar gali būti randama viruso genetinės medžiagos, tačiau aktyvi viruso sklaida nevyksta, o infekcijos simptomai pacientui slopsta. Vis dėlto, liekamieji reiškiniai, tokie kaip kosulys, silpnumo jausmas ir pan., gali tęsti dar labai ilgai.

„Inkubacinio periodo pabaigoje yra trumpas, bet epidemiologine prasme labai pavojingas laikotarpis, kai žmogaus kvėpavimo takuose išsiskiria pakankamas viruso kiekis, galintis užkrėsti kitus. Tačiau pats nešiotojas simptomų dar nejaučia, – sako dr. Miglė Tomkuvienė, VU Gyvybės mokslų centro biochemikė. – Mokslinės literatūros duomenimis, SARS-CoV-2 atveju šis laikotarpis trunka apie 1–3 dienas. Yra duomenų, kad dėl ikisimptominio šio viruso platinimo galimai užsikrečiama net 12,6 proc. visų užsikrėtimo atvejų.“

Šiuo metu yra jau nemažai žinoma apie tai, kiek laiko SARS-CoV-2 užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti aplinkinius. Lapkričio 19 dieną publikuota „The Lancet Microbe“ sisteminė apžvalga ir metaanalizė, kurioje nagrinėta, kaip ilgai SARS-CoV-2 virusą nešiojantis ar COVID-19 sergantis asmuo savo kvėpavimo takuose turi gyvo viruso.

„Laikykitės, medikai“ nuotr./Grafikas

Dr. Miglė Tomkuvienė pasakoja, jog viruso gyvybingumas buvo tikrinamas pasėliu – ar gali iš paciento ėminio išskirtas virusas toliau daugintis laboratorijoje auginamose ląstelėse. Jei taip, vadinasi, tokio paciento ląstelėse dar gaminasi infektyvios viruso dalelės ir šis žmogus gali užkrėsti kitus. Išanalizavus 79 studijas, įtraukusias 5340 SARS-CoV-2 virusu užsikrėtusių asmenų, nustatyta, kad nei vienas jų neišskyrė užkrėsti galinčio viruso ilgiau nei 9 dienas nuo simptomų pradžios. Reikia pabrėžti, kad čia kalbame apie lengvą ar vidutinę COVID-19 ligos formą.

„Įdomu, kad net ir pasveikus nuo COVID-19 infekcijos, nedideli viruso genetinės medžiagos kiekiai žmogaus kvėpavimo takuose gali būti aptinkami PGR testu dar ilgai – net 8 savaites po pasveikimo. Tai tarsi viruso paliktas pėdsakas“, – atkreipia dėmesį Ugnė Ringelevičiūtė, VUL SK Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro vyresnioji gydytoja rezidentė.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./COVID-19 tyrimai

Remiantis šiais duomenimis, izoliacijos taisyklėse sakoma, kad pacientams, sergantiems lengva COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai išnyko ir per pastarąsias 24 val. nepasireiškė karščiavimas. Pakartotinių PGR testų daryti nereikia.

U.Ringelevičiūtė pabrėžia, jog rečiau, nors ir neprireikia hospitalizacijos, tokie simptomai kaip karščiavimas gali užtrukti ilgiau. Esant tokiai sunkesnei ligos eigai, galimai išlieka minimali tikimybė užkrėsti aplinkinius. Todėl izoliacijos taisyklėse tokiu atveju sakoma: jei ligos simptomai išnyko po dešimtos susirgimo dienos, izoliacija gali būti nutraukta po simptomų išnykimo praėjus ne mažiau kaip 3 dienoms. Bet kuriuo atveju dėl izoliacijos nutraukimo sprendžia šeimos gydytojas.

Ilgiau virusą gali išskirti sunkiai sergantys, imunosupresuoti ir vyresni asmenys. Viena kinų studija, publikuota „The Lancet Infectious Diseases“, parodė, jog sunkiai sergančių asmenų kvėpavimo takuose išskiriamas reikšmingai didesnis viruso kiekis ir jis išliko ilgesnį laiką nei lengvai sergančių asmenų grupėje.

Pacientams, kuriems prireikė hospitalizacijos, infektyvus virusas buvo išskirtas vidutiniškai 8 dienas, maksimaliai – 20 dienų. Vienoje amerikiečių ir britų publikacijoje aprašoma, jog kraujo liga serganti imunosupresuota pacientė, serganti besimptome SARS-CoV-2 ligos forma, gyvą virusą platino iki 70 dienų nuo susirgimo pradžios, tačiau tokie atvejai yra kazuistiniai ir praktikoje sutinkami ypač retai.

Sunkiai persirgę pacientai, kuriems išsivysto plaučių fibrozė, dusulį ir kosulį gali jausti ir visą likusį gyvenimą, – sako U.Ringelevičiūtė.

Vis dėlto, net ir įveikus aktyvios infekcijos periodą, tam tikri simptomai kaip kosulys, uoslės ir skonio praradimas ar išreikštas bendras silpnumas gali išlikti ilgesnį laiką.

„Tai – liekamieji ligos reiškiniai, kai pažeistos struktūros (plaučių audinys, nosiaryklės epiteliocitai ir pan.) nėra atsistačiusios. Persirgęs asmuo viruso nebeplatina, nors liekamuosius reiškinius gali jausti pakankamai ilgai. Sunkiai persirgę pacientai, kuriems išsivysto plaučių fibrozė, dusulį ir kosulį gali jausti ir visą likusį gyvenimą“, – sako U. Ringelevičiūtė.

Ankstyvos studijos rodė, kad besimptomių asmenų dalis gali siekti net iki 81 proc., tačiau neseniai publikuotos metaanalizės duomenimis, galima besimptomių asmenų dalis yra tik apie 17 proc. (skirtingose studijose 4–41 proc.). Visi kiti, kurie buvo skaičiuojami kaip besimptominiai platintojai, pasirodė esą ikisimptominiai, t.y. po viruso perdavimo kažkam kitam, patys vėliau pajuto simptomus.

Besimptomiai viruso nešiotojai gali užkrėsti kitus rečiau nei sergantieji. Nėra tiksliai žinoma, kiek laiko besimptomiai asmenys gali užkrėsti kitą asmenį. Kai besimptomiam pacientui kvėpavimo takuose PGR metodu nustatome SARS-CoV-2 virusą, nežinome, ar asmeniui simptomai nepasireikš artimiausiu metu. Bet kokiu atveju, reikalinga izoliacija. Izoliacijos taisyklėse sakoma, kad pacientams, sergantiems besimptome COVID-19 forma, izoliacija gali būti nutraukta praėjus 10 d. po Sars-Cov-2 nustatymo PGR metodu – kai pirmą kartą nosiaryklės mėginyje buvo aptiktas virusas.

Norėdami skatinti duomenų ir tyrimų atvirumo kultūrą, autoriai čia skelbs šiame tekste aptiktas esmines klaidas, pataisymus arba informuos apie pasikeitusią nuomonę ar interpretaciją. Ten pat galima rasti ir naudotų mokslinių šaltinių sąrašą.