Šio netikėto energijos pliūpsnio priežastis yra kosminė žmogžudystė – staigiai suaktyvėjusi juodoji skylė prarijo savo kaimynę.
Tokiais momentais juodoji skylė tampa didžiausiu rentgeno spindulių šaltiniu – iki penkiasdešimties kartų ryškesniu nei Krabo ūkas
Juodoji skylė niekuomet nebuvo visiškai rami. Mokslininkai mano, kad nuo žvaigždės medžiaga palaipsniui kaupėsi aplink juodąją skylę ir formavo diską. Kai diskas ėmė šilti, jis spinduliavo optines, ultravioletinių ir rentgeno spindulių bangas ir spirales, kurios keliavo į juodąją bedugnę.
Kaip matyti menininko sukurtoje vizualizacijoje, ne visa medžiaga pateko į vidų. Tokio staigaus juodosios skylės aktyvumo priežastis, anot ESA, yra ta, kad juodoji skylė pasiekė „virsmo tašką, kuris dramatiškai pakeitė juodosios skylės maitinimosi rutiną trumpuoju periodu.“
Mokslininkai mano, kad šį tašką juodoji bedugnė pasiekia kas du ar tris dešimtmečius.
„Tai labai neįprasta. Besikartojantys šviesos blyksniai, kurie trunka mažiau nei valandą, yra labai retai pastebimi kitose juodųjų skylių sistemose, – pranešime spaudai cituojamas ESA mokslininkas Erikas Kuulkersas. – Tokiais momentais juodoji skylė tampa didžiausiu rentgeno spindulių šaltiniu – iki penkiasdešimties kartų ryškesniu nei Krabo ūkas, kuris paprastai yra vienas ryškiausių.“