Vienas po kito iš Tarptautinės kosminės stoties į orbitą du pirmieji lietuviški palydovai išleisti penktadienį 9:30 val. Lietuvos laiku. Pirmasis į atvirą kosmosą išleistas Kauno technologijos universiteto „LitSat-1” palydovas ir iš karto po jo – Vilniaus universiteto „LituanicaSat-1“.
Kauno technologijos universitete įrengtoje naujoje ryšio stotyje budi „LitSat-1” komanda – tikimasi, kad pirmąjį ryšį pavyks užmegzti dar penktadienį. Planuojama, kad pirmą kartą palydovai virš Lietuvos praskries 10.30 val., o vėliau – apie 12.30 val. Likusi komandos dalis įsikūrusi Liepiškių priėmimo stotyje šalia Vilniaus.
Kaip aiškino profesorius Darius Gailius, vos „LitSat-1”palydovas buvo paleistas į atvirą kosminę erdvę, jame įsijungė trys palydovo kampuose esantys maitinimo jungikliai ir palydovas pradėjo savo „gyvenimą“ – įsijungė pagrindiniai mazgai: maitinimo šaltinis, pagrindinis ir pagalbiniai procesoriai, jutikliai. Būtent nuo tos akimirkos pradėtas ir skrydžio laiko skaičiavimas.
Pirminis „LitSat-1“ palydovo tikslas yra išbandyti jame lietuvių įdiegtas technologijas, o vėliau jas pritaikyti tolesnėse kosmoso misijose. Pasak vieno iš „LitSat-1“ kūrėjų studento Algio Karpavičiaus, palydove esanti sistema darys tai, ką turi daryti kiekvienas palydovas – retransliuoti duomenis taigi „LitSat-1“ į kosmosą ištransliuos tris lietuviškus žodžius.
Jei pasirodytų, kad sistema sėkmingai veikia kosmose, lietuviai būtų vieninteliai sėkmingai pritaikę šią technologiją ir ją galėtų vystyti komerciniu būdu.
„Yra sukurta sistema ir mums svarbu žinoti parametrus, kaip jai seksis kosmose. Tai sistema, kuri iš saulės modulio surenka energiją, – pasakojo A. Karpavičius. – Turime žinoti, kiek energijos galime sukaupti, kokios kosmose varijuoja temperatūros. Tokiu būdu ateityje žinosime, kokie eksperimentai gali būti išbandomi palydovuose, o kurie – ne.“
KTU mokslininkai taip pat sieks sužinoti, ar palydovas nesivarto kosmose. Pasak A.Karpavičiaus, jei šis energingai vartytųsi, palydovo antenos būtų orientuotos padrikai, nuolatos suktųsi ir nebūtų galima užregistruoti kokybiško signalo.
„Paprastai palydovų stabilizavimui naudojamos pasyvios sistemos su magnetu, tačiau jos nėra labai efektyvios, nes palydovas gali vartytis ir praeina gana ilgas laiko tarpas, per kurį jis stabilizuojasi. KTU nusprendė dar kitaip jį stabilizuoti, – pasakoja A.Karpavičius. – Čia ir atsirastų pjezo reakcijos pavara. Tai palydovo stabilizavimo sistema, kuri leistų sumažinti sistemų gabaritus ir jas supaprastinti. Jei tai suveiktų kosmose, galėtume efektyviai stabilizuoti palydovą.“
Taigi išmėginus pirmines sistemas ir įsitikinus, kad jos gali perduoti duomenis iš kosmoso, bus daromas kitas eksperimentas. Jeigu viskas vyks pagal planą, antrąjį palydovą ketinama leisti 2015 m. vasarą.
Lietuvos kosmoso asociacijos vadovas Vidmantas Tomkus sako, kad KTU dar visai neseniai gavo užklausimą iš NASA dėl palydove įdiegtos technologijos.
Jei pasirodytų, kad sistema sėkmingai veikia kosmose, lietuviai būtų vieninteliai sėkmingai pritaikę šią technologiją ir ją galėtų vystyti komerciniu būdu – technologijas pritaikius kosmose, jų vertė išauga keliolika ar keliasdešimt kartų.
