Ketvirtą mėnesį Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) gyvenantys astronautai Suni Williams ir Butchas Wilmore'as turės ten likti dar kelis mėnesius, nes NASA nusprendė, kad jie negali grįžti į Tarptautinę kosminę stotį su „Boeing Starliner“ – tuo erdvėlaiviu, kuriuo jie čia atskrido.
Nenumatytas pokytis įvyko dėl „Boeing Starliner“ erdvėlaivio problemų – inžinieriai nenorėjo rizikuoti astronautų saugumu, todėl ši kapsulė į Žemę be įgulos grįžo rugsėjo 7 d. Nuspręsta, kad atgal į Žemę kitų metų vasarį užstrigusius astronautus „pavežės“ Elono Musko įkurtos bendrovės „SpaceX“ erdvėlaivis „Crew Dragon“.
Lapkritį JAV vyks prezidento rinkimai, o abu astronautai rinkimų dieną bus nutolę maždaug 322 km nuo artimiausios balsavimo apylinkės, nurodo CNN. Ar astronautai gali tikėtis juose balsuoti?
Pasirodo, taip. Problemos kosminiuose skrydžiuose nutinka nuolat, todėl NASA turi procedūrą, kaip užtikrinti, kad S.Williams ir B.Wilmore'as galėtų atiduoti savo balsą. Tai padaryti organizacija įpareigota ir teisiškai – specialus Teksase priimtas įstatymas nurodo, kad net ir būnant kosmose ir Žemėje nepasirūpinus išankstinio balsavimo biuleteniu, privalu suteikti galimybę balsuoti.
Amerikos astronautai iš kosmoso gali balsuoti nuo 1997 m., kai Teksaso įstatymų leidėjai išplėtė Teksaso rinkimų kodeksą, įtraukiant į jį „asmenį, kuris atitinka rinkėjo reikalavimus <...> bet išankstinio balsavimo laikotarpiu ir rinkimų dieną dalyvaus kosminiame skrydyje“.
Tais pat metais astronautas Davidas Wolfas tapo pirmuoju tai padariusiu JAV astronautu, ši praktika įgijo „vote while you float“ (liet. plūduriuok ir balsuok) pavadinimą. Beje, tuo metu šis astronautas buvo rusiškoje MIR kosminėje stotyje.
Nors kosmose nėra nieko „paprasto“, kosminiai biuleteniai siunčiami gana standartiniu būdu, kaip ir daugelis duomenų iš TKS į Misijų kontrolės centrą. Užšifruoti duomenys siunčiami naudojantis NASA Artimojo kosmoso tinklo (angl. Near Space Network) palydovais.
„Iš esmės, užšifruotas dokumentas bus išsiųstas į jų el. pašto adresus ir jie galės atidaryti dokumentą su savo slaptažodžiu.“, – CNN pasakojo buvęs astronautas Leroy Chiao, pats tokiu būdu balsavęs 2004 m.
Pasak NASA, kai B.Wilmore'as ir S.Williams užpildys elektroninius balsavimo biuletenius, jie bus „užšifruoti ir įkelti į kosminėje stotyje esančią kompiuterinę sistemą“. Iš ten balsavimo biuleteniai per palydovą pateks į antžeminę anteną, esančią Naujosios Meksikos valstijoje. Tuomet kosmoso agentūra perduos balsavimo biuletenį į misijos kontrolę Hjustone, o tada – apygardos pareigūnui, atsakingam už balsavimo biuletenių tvarkymą.
„Prieš išsiunčiant astronautams balsavimo biuletenius, pirmiausia išsiunčiamas bandomasis biuletenis su unikaliu slaptažodžiu. Įgulos narių įgaliojimai suteikia astronautams prieigą prie saugaus balsavimo biuletenio. Sėkmingai atlikus testą, apsaugotas biuletenis siunčiamas kaip dokumentas, kurį astronautai gali pildyti, išsaugoti savo pasirinkimus ir išsiųsti atgal. Kai astronautai nubalsuoja, biuletenis parsiunčiamas, atspausdinamas ir apdorojamas kartu su kitais biuleteniais“, – CNN sakė Hariso apygardos sekretoriaus atstovas spaudai Rosio Torres-Segura.
Užsibuvo ilgiau nei tikėtasi
Visgi balsavimo procedūros kosmose toli gražu nėra didžiausias misijos, kurioje dalyvauja S.Williams ir B.Wilmore'as iššūkis.
Kaip minėta, jie neplanuotai ilgai užsibuvo kosminėje stotyje. NASA numato, kad šie du astronautai namo grįš 2025 m. vasarį kitos JAV kompanijos „SpaceX“ kapsule, nurodo NASA.
Šios paleidimas planuotas rugsėjo 24 d., tačiau dabar nukeltas į rugsėjo 26 d. Nors "Crew Dragon" talpina keturis asmenis, šįkart pakils tik du - NASA astronautas ir JAV kosmoso pajėgų vadas Nickas Hague'as ir „Roskosmos“ kosmonautas ir misijos specialistas Aleksandras Gorbunovas. Likusios dvi vietos rezervuotos "Starliner" astronautams grįžimui į žemę.
Prie TKS „Boeing Starliner“ prisišvartavo birželio 3 d., tačiau jau skrydžio metu pastebėta sutrikimų – keli „Starliner“ varikliai sugedo dar prieš tai, kai birželio mėn. kapsulė su astronautais prisišvartavo prie kosminės stoties.
NASA finansavimą gavusios kompanijos „Boeing“ ir „SpaceX“ savo kapsules pradėjo kurti panašiu metu 2014 m.. Tai buvo dalis programos, kuria siekta atkurti astronautų skrydžius į TKS JAV gamintais erdvėlaiviais. Po to, kai 2011 m. buvo nutraukta ikoniškųjų „NASA Space Shuttle“ programa, beveik dešimtmetį į TKS skraidino tik rusų „Sojuz“ kapsulės.
„Boeing“ šiam tikslui gavo 4,2 mlrd. JAV dolerių, tačiau kuriant „Starliner“ ne kartą susidurta su techniniais trūkumais, įskaitant neveikiančią programinę įrangą, užstrigusius vožtuvus ir nepakankamai stiprias parašiutų sistemas.
„SpaceX“ jau 2020 m. sėkmingai išmėgino savo kapsulę „Dragon Crew“ – talpesnę ir gerokai modernesnę nei „Sojuz“. Šis erdvėlaivis per keletą metų jau atliko 13 sėkmingų skrydžių į TKS – tiek pagal NASA kontraktus, tiek privačių.
Tuo tarpu „Boeing Starliner“ pirmasis pilotuojamas skrydis į TKS įvyko tik šią vasarą ir kaip, matyti, kompanijai teks investuoti finansinių ir žmogiškųjų resursų, siekiant išspręsti užklupusias bėdas.
