Pasak portalo, supernovos gali būti matomos net dieną, o jų šviesa vidurnaktį gali būti tokia stipri, kad leis jums skaityti knygą be papildomo apšvietimo.
Šis reiškinys trunka net kelis mėnesius, kol pamažu pranyksta – toks yra kiekvienos supernovos likimas.
Sprogstančios žvaigždės tokios, kaip supernovos, gali sukelti rimtų kosminių skerdynių. Ar Žemei gresia pavojus dėl kokių nors netoliese esančių žvaigždžių?
Kad kiltų grėsmė, anot „Live Science“, supernova turėtų įvykti daug, daug arčiau mūsų planetos. Pavyzdžiui, ryški raudonoji milžinė Betelgeizė yra už maždaug 650 šviesmečių nuo Žemės, todėl ji nekelia jokios grėsmės.
Tačiau norint suprasti, kaip arti supernova turėtų būti, kad padarytų rimtą žalą Žemei, reikia pažvelgti į tai, ką ji gali sunaikinti.
Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į smūgio bangą, kuri susiformuoja sprogimo metu. Jei esate pakankamai arti supernovos, kad jaustumėte jos smūgio bangą, vadinasi, jau buvote taip arti priešsprogiminės žvaigždės, kad būtumėte gavę mirtiną radiacijos dozę dar prieš patį sprogimą. Trumpai tariant, tokiu atveju reikėjo trauktis gerokai anksčiau.
O kaip dėl matomos šviesos? Nors ji gali būti neįtikėtinai ryški ir net laikinai apakinti, mūsų planetai ji jokios žalos nepadarys.
Kalbant apie išspinduliuojamą energiją, didžioji dalis supernovos energijos pasireiškia kaip neutrinai – vaiduokliškos dalelės, kurios retai sąveikauja su medžiaga.
Tiesą sakant, trilijonai neutrinų šiuo metu praeina per jūsų kūną, ir jūs to nė nepastebite. Net jei supernova išspinduliuotų didžiulį neutrinų kiekį tiesiai jūsų link, poveikio nejustumėte.
O kaip su kitomis bangos ilgio formomis, pavyzdžiui, rentgeno ar gama spinduliais? Geros naujienos yra tai, kad supernovos išskiria santykinai nedaug didelės energijos spinduliuotės.
Tačiau bloga žinia, kad, palyginti su mūsų atmosfera, „nedaug“ vis tiek reiškia milžinišką didelės energijos radiacijos kiekį. Tad jei supernova būtų pakankamai arti, gama spinduliuotė galėtų rimtai paveikti Žemės atmosferą.
