Šis keistas objektas klajoja maždaug dvidešimties šviesmečių atstumu nuo Saulės – ši planeta nepriklauso jokiai žvaigždei ir skrieja tarpžvaigždinėje erdvėje. Kadangi jos neapšviečia jokia žvaigždė, mokslininkai šio dangaus kūno egzistavimo požymius pastebėjo VLA (Very Large Array) radijo teleskopu, esančiu Naujosios Meksikos valstijoje. Tai pirma planeta, kurią astronomams pavyko užfiksuoti radijo teleskopu.
Gigantiškas dangaus kūnas yra 12,7 karto sunkesnis už Jupiterį ir turi ypač stiprų magnetinį lauką. Ši planeta tokia masyvi, kad trūko nedaug masės, kad ji virstų žvaigžde, tiesa, viena mažiausių – rudąja nykštuke.
„Šis objektas yra beveik visiškai ant ribos tarp planetos ir rudosios nykštukės, arba, kitaip tariant, „nepavykusios žvaigždės“. Duomenys apie jį padės geriau suprasti magnetinius procesus, vykstančius tiek planetose, tiek žvaigždėse“, – sako astronomė Melodie Kao iš Arizonos valstijos universiteto.
Rudoji nykštukė – tai dangaus kūnas, kuris yra per mažas, kad jame įsižiebtų vandenilio sąlajos reakcija, energiją generuojantis žvaigždėms būdingas procesas, kurio metu susidaro helio izotopas 4He. Tačiau toks objektas yra pakankamai masyvus, kad jame vyktų deuterio (vandenilio izotopo) sąlaja – žemesnės temperatūros procesas, būdingas užgimstančioms žvaigždėms, kurio metu susidaro helio izotopas 3He.
Tokie dangaus kūnai patenka į kategoriją tarp labai mažų žvaigždžių ir labai didelių planetų – įprastai turintys nuo 13 iki 80 kartų didesnę masę už Jupiterį. Iki šiol mokslininkai manė, kad tokios „žvaigždės nevykėlės“ neskleidžia radijo bangų, tačiau jau kurį laiką žinoma, kad jose vyksta ypač stiprūs magnetiniai procesai, todėl rudosios nykštukės gali generuoti neįtikėtinai stiprias šiaurės pašvaistes.
Žemėje šiaurės pašvaistę sukelia Saulės vėjas, kuris, reaguodamas su mūsų planetos magnetiniu lauku, sukuria spalvingą švytėjimą danguje, kuris taip pat skleidžia stiprią radijo bangų spinduliuotę. Tačiau visos randamos rudosios nykštukės yra gana toli nuo bet kokios žvaigždės, tad nėra aišku, kas sukelia pašvaistes jų danguje.
Todėl astronomus ypač džiugina šis neseniai užfiksuotas dangaus kūnas, esantis labai jaunų žvaigždžių spiečiuje. Beje, ir pati planeta klajoklė yra visiškas „kūdikis“ astronominiais terminais – jai tėra vos 200 mln. metų. Nors beveik 13 kartų sunkesnė už Jupiterį, ši planeta yra tik kiek daugiau nei penktadaliu didesnė už Saulės sistemos dujų milžinę.
Palyginimui – Saulės paviršiuje laikosi apie 5500 laipsnių Celsijaus temperatūra, o atrastos planetos klajoklės paviršiaus temperatūra siekia vos 825 laipsnius Celsijaus. Užtat astronomams įspūdį kelia jos magnetinis laukas, kuris yra apie 200 kartų stipresnis nei Jupiterio.
Planetą klajūnę atradusi mokslininkų komanda įsitikinusi, kad radijo bangas, kurias jie užfiksavo VLA teleskopu, sukelia būtent šiaurės pašvaistės. Ši hipotezė iškėlė galvosūkį astronomams, kurį išsprendus, sužinosime daugiau apie mechanizmus, lemiančius pašvaisčių susidarymą tiek rudosiose nykštukėse, tiek egzoplanetose.
Kalifornijos technologijų instituto astronomas Greggas Hallinahas priduria, kad labai svarbu ir tai, jog ši planeta buvo atrasta, užfiksavus joje vykstančių pašvaisčių generuojama radijo bangas. Pasak mokslininko, tai reiškia, kad galbūt astronomai įgijo papildomą įrankį egzoplanetų paieškai, ypač tų, kurios yra gana toli nuo savo žvaigždės, todėl kitais metodais jų neįmanoma pastebėti.
