Marso tyrinėjimai
Šiemet Marsas sulaukė kaip niekad daug dėmesio – nuo pat metų pradžios raudonojoje planetoje sukinėjosi marsaeigiai, rinkdami mėginius bei tyrinėdami uolėtą paviršių.
Vasario mėnesį JAV kosmoso agentūros marsaeigis „Perseverance“ sėkmingai nusileido Raudonojoje planetoje.
Jo tikslas – per kelerius metus surinkti 30 uolienų ir dirvožemio mėginių, kurie kažkuriuo metu bus išsiųsti atgal į Žemę laboratorinei analizei atlikti, taip pat ieškoti nežemiškos gyvybės pėdsakų.
Kol kas mažajam robotukui ši užduotis sekasi puikiai: į Žemę yra siunčiamos įspūdingos Marso kraštovaizdžių nuotraukos (marsaeigis netgi pasidarė pirmąją „asmenukę“), taip pat iš antro bandymo sėkmingai paėmė pirmuosius Marso uolienos, pavadintos „Rochette“, mėginius.
Toną sveriantis nedidelio visureigio dydžio aparatas turi 19 kamerų ir du mikrofonus, kurie leis pirmąkart įrašyti Marso garsus.
Raudonojoje planetoje šiais metais taip pat nusileido ir Kinijos kibernetinis zondas, nešantis marsaeigį „Zhurong“. Tai yra pirmasis Kinijos marsaeigis, o jo dėka Kinija tapo pirmąja valstybe, nusiuntusia zondą į Marso orbitą ir nutupdžiusia marsaeigį jau per savo pirmąją misiją šioje planetoje.
„Zhurong“ reguliariai siunčia į Žemę nuotraukas ir duomenis per orbitinį zondą „Tainwen 1“, kartą per parą praskiejantį virš marsaeigio.
Visi keliai veda į Mėnulį
Jei Žemėje visi keliai veda į Romą, tai kosmoso tyrinėtojams visi keliai neabejotinai veda į Mėnulį. Didžiausios kosmoso agentūros ištikimajam Žemės palydovui šiais metais skyrė ypatingai daug laiko, planuodamos ateities misijas.
Rugsėjo mėnesį Europos kosmoso agentūra (EKA) ir „Pathfinder“ gamintojas „Surrey Satellite Technology Limited“ (SSTL) pasirašė sutartį, pagal kurią 2024 m. į Mėnulį bus nuskraidintas pirmasis Jungtinės Karalystės palydovas.
„Lunar Pathfinder“ – telekomunikacijų retransliavimo platforma. Ji perduos telemetriją ir duomenis iš kitų Mėnulyje esančių erdvėlaivių į Žemę. Dėl to bus paprasčiau ir pigiau eksploatuoti kitas misijas.
Be to, šis žingsnis susijęs su kitu EKA tikslu – Mėnulyje sukurti tikslią navigacijos sistemą, panašią į Žemėje naudojamą palydovinės navigacijos technologiją. Ji leistų kosminiams laivams tiksliau nusileisti ir geriau orientuotis skriejant aplink Mėnulį.
Taip pat NASA šiais metais surinko pirmąją iš savo galingų raketų „Space Launch System“ (SLS), kurios jau šį dešimtmetį skraidins žmones į Mėnulį.
Pirmąjį skrydį „Artemis-1“ NASA ketina įvykdyti jau šiais metais. Jo metu SLS į Mėnulį skraidins naujos kartos amerikiečių įgulos transporto priemonę „Orion“. Tačiau jame nebus astronautų; inžinieriai nori išbandyti ir raketą, ir erdvėlaivį.
„Artemis-3“, bus pirmoji misija nuo 1972 m. vykusios „Apollo 17“, per kurią Mėnulyje išsilaipins žmonės. Šiuo metu ji planuojama 2024 metais.
Lietuvos proveržio metai
Šiais metais komoso srityje pasižymėjo ir Lietuva.
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pasirašė Lietuvos asocijuotos narystės sutartį su Europos kosmoso agentūra (EKA), o Seimas šį sprendimą ratifikavo.
Asocijuota narystė EKA sustiprins šalies mokslo ir verslo konkurencingumą tarptautiniu mastu bei duos tiesioginės naudos šalies ekonomikai – skaičiuojama, narystė kosmoso agentūroje šaliai kasmet atneš apie 8,4 mln. eurų grąžą.
Kosmose šiemet pabuvojo ir Lietuvos trispalvė – vėliavą rugsėjo 15 d. į kosmosą išskraidino saugių apmokėjimo sprendimų lyderės JAV kompanijos „Shift4 “ įkūrėjas, verslininkas Jaredas Isaacmanas. Misija – pavadinta „Inspiration4“ vardu – buvo pirmoji žmonijos istorijoje vien civilių asmenų, keturių paprastų amerikiečių, profesionalus skrydis į kosmosą. Lietuvos vėliava tris dienas skriejo 585 km. aukštyje.
Birželio 30 dienos vėlų vakarą iš Floridos valstijoje Kanaveralo iškyšulyje esančio kosmodromo pakilo bendrovės „SpaceX“ raketa-nešėja „Falcon 9”, kurioje – dar du Lietuvos mažųjų palydovų kūrėjos „NanoAvionics“ palydovai. Jie prisidės prie ryšio technologijų vystymo bei plėtros ir taip pagerins sąlygas bendruomenėms atokiuose Žemės regionuose.
Turistiniai skrydžiai
Turbūt didžiausias šių metų kosmoso įvykis – turistinių skrydžių gausa. Jau liepos mėnesį į kosmosą pakilo britų milijardierius Ričardas Bransonas. Jis siekė aplenkti savo amerikietį konkurentą Jeffą Bezosą ir tapti pirmuoju žmogumi, kuris pakilo į kosmoso savo paties kompanijos pastatytu erdvėlaiviu.
„Virgin Galactic“ erdvėlaivis nėra klasikinė raketa. Tai veikiau lėktuvo nešėjo, pasiekiančio didelį aukštį ir paleidžiančio mažesnį erdvėlaivį „VSS Unity“, sistema. Erdvėlaivis įjungia savo variklius ir pasiekia užorbitinį kosmosą, o tada nusklendžia atgal į Žemę.
Netrukus po R.Bransono į kosmosą pakilo ir turtingiausias žmogus planetoje – „Amazon" įkūrėjas Jeffas Bezosas. R.Bransonas ir J.Bezosas įkūrė konkuruojančias bendroves trumpiems turistiniams suborbitiniams kosminiams skrydžiams.
J.Bezoso kosminių skrydžių bendrovės „Blue Origin“ suplanuota pirmoji pilotuojama misija – 11 minučių skrydis į kosmosą už Karmano linijos. Skrydis taip pat sutapo su 52-osiomis pirmojo nusileidimo Mėnulyje metinėmis.
Daugkartinio naudojimo erdvėlaiviu „New Shepard“ į kosmosą drauge su J.Bezosu pakilo jo brolis, Wally Funk ir jauniausias asmuo, pabuvęs kosmose, – studentas Oliveris Demenas.
„Blue Origin" sėkmingai įvykdė ir antrąjį turistinį skridį į kosmosą, kurio vienu iš keleivių tapo kultinio serialo „Žvaigždžių kelias“ aktorius W.Shatneris. 90-metis vyras tapo vyriausiu žmogui, pabuvojusiu kosmose.
Į kosmosą su „SpaceX“ raketa „Falcon-9“ pakilo ir dar keturi civiliai. Tiesa, ši misija skiriasi nuo anksčiau paminėtų tuo, kad „Inspiration4“ įgula kosmose praleido 3 dienas (taip, čia ta pati misija, su kuria į kosmosą skrido ir Lietuvos vėliava!).
Įgulą sudarė milijardierius, technologijų verslininkas ir misijos vadas Jaredas Issacmanas, o misijos pilotė – geologė ir mokslo populiarintoja Siana Proctora. Lėktuve taip pat buvo gydytojo padėjėja Hayley Arcenaux ir duomenų inžinierius Chrisas Sembroski, atliekantis misijos specialisto funkcijas. Misijos tikslas – rinkti lėšas Švento Džiudo vaikų tyrimų ligoninei, taip prisidedant prie kovos su vėžiu.
Maždaug 570 km. aukštyje „Dragon“ kapsulėje skriejusi įgula atliko mokslinius eksperimentus ir įvairius stebėjimus, o per visą misijos laiką kovai su vėžiu buvo surinkta įspūdinga 200 milijonų dolerių sumą.
Galiausiai, į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) buvo paleista Rusijos raketa „Sojuz“, išskraidinusi japonų verslo magnatą.
Yusaku Maezawa, kuris anksčiau užsisakė skrydį į Mėnulį su „SpaceX“, gruodžio 8 d. kartu su savo gamybos asistentu Yozo Hirano ir Rusijos federalinės kosmoso agentūros „Roscosmos“ kosmonautu veteranu Aleksandru Misurkinu Rusijos erdvėlaiviu „Sojuz MS-20“ pakilo į kosmosą.
Šis įvykis taip pat pažymėjo Rusijos sugrįžimą į kosminio turizmo pramonę.
Naujos kosminės stotys
Ne paslaptis, kad dabartinė Tarptautinė kosminė stotis nėra tokios puikios būklės, kokios buvo prieš beveik 30 metų: vis dažniau stotyje atsiranda gedimų, ją nuolat tranko kosminės šiukšlės.
Šiuo metu manoma, kad stotį yra saugu eksploatuoti iki 2028 metų, o naujasis NASA vadovas B.Nelsonas sako besitikįs, jog eksploataciją pavyks pratęsti iki 2030-ųjų.
NASA siekia išlaikyti nepertraukiamą JAV buvimą žemoje Žemės orbitoje, perkeldama Tarptautinę kosminę stotį į kitas platformas, dėl to šiais metais pasirašė sutartis su trimis JAV bendrovėmis dėl kosminių stočių (ir kitų komercinių paskirties vietų kosmose) projektų kūrimo.
Bendra numatoma visų trijų finansuojamų „Space Act“ susitarimų suma yra 415,6 mln. dolerių. Juos gavo Jeffo Bezoso kompanija „Blue Origin“, kuriai atiteko 130 mln., „Nanoracks LLC“ - 160 mln., „Northrop Grumman Systems Corporation“ – 125,6 mln.
Susprogdinkime asteroidą
Tarsi iš „Armagedono“ filmo scenarijaus – Kalifornijoje startavo NASA misija, skirta tyčia sudaužyti erdvėlaivį į asteroidą, siekiant išsiaiškinti, ar galima pakeisti jo kursą.
Misija, pavadinta „Dvigubo asteroido nukreipimo bandymu“ (angl. Double Asteroid Redirection Test, DART), su asteroidu susidurti turėtų ateinančių metų rudenį, maždaug už 11 mln. km nuo Žemės.
Taikinys yra dvinaris asteroidas, kurį sudaro vienas didesnis asteroidas, kurio skersmuo yra apie 780 m, ir mažesnis „mėnuliukas“, kurio skersmuo yra apie 160 m.
NASA taikysis į mažąjį asteroidą, tikėdamasi, kad tiesioginis smūgis sulėtins uolienos orbitą tiek, kad Žemėje esantys teleskopai galėtų išsamiai ištirti jo poveikį.
