„Zondo „Philae“ saga turėtų tęstis“, – sakė žurnalistams Paryžiuje Nacionalinio kosmoso tyrimų centro (CNES) vadovas Jeanas-Yves Le Gallis apie robotinę laboratoriją, tupinčią ant dulkėto ledo luito, skriejančio kosmine erdve.
Apie 100 kilogramų masės Europoje sukurtas zondas nutūpė ant 67P/Čuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiaus pernai lapkričio 12 dieną, 10 metų skriejęs kartu su savo erdvėlaiviu „Rosetta“.
Vis dėlto tūpimas buvo nevisiškai sėkmingas – du kartus atšokęs nuo kometos paviršiaus zondas sustojo klifo šešėlyje.
Vis dėlto tūpimas buvo nevisiškai sėkmingas – du kartus atšokęs nuo kometos paviršiaus zondas sustojo klifo šešėlyje.
Jo baterijoje energijos pakako eksperimentams atlikti maždaug 60 valandų, bet šviesos jam teko per mažai, kad galėtų pakrauti saulės baterijas ir tęsti darbą.
Tad lapkričio 15 dieną, zonde „Philae“ buvo įjungtas „miego“ režimas.
Tačiau, anot J.-Y. Le Gallio, padėtis gali pasikeiti, kai kometa priartės prie Saulės.
„Mes tikimės, kad nuo kovo, saulės šviesa padės robotui pakrauti baterijas ir šis vėl galės imtis mokslinių tyrimų“, – sakė jis.
Mokslininkai griebėsi visokiausių gudrybių, kad išpeštų iš beužmingančio zondo „Philae“ 10 instrumentų padarytus matavimus; ir jiems tai pavyko.
Tačiau milžiniška vertybė būtų, jei pavyktų stebėti kometą, kai ji priartės arčiausiai Saulės.
„Mes tikimės kai ko patirti realiu laiku perihelyje, rugpjūčio 13 dieną, – pažymėjo J.-Y. Le Gallis. – Esu įsitikinęs, kad pamatysime tokių dalykų, kokių net neįsivaizdavome“.
Žinodami, kur yra zondas „Philae“, misijos specialistai galėtų apskaičiuoti jo veiklos atgaivinimo tikimybę.
„Mes apytikriai žinome, kur jis yra, bet mes jo dar nematome“, – sakė naujienų agentūrai AFP Marcas Pircher, Tulūzos kosmoso tyrimų centro vadovas, paaiškinęs, kad erdvėlaivio „Rosetta“ kamerai „Osiris“ nurodyta ieškoti zondo.
