Mokslininkų ir studentų bendradarbiavimas neprivalo apsiriboti mokslinių darbų rengimu universitete. KTU mokslininkai, sukūrę būdą orlaivių saugumui didinti pakilimo metu ir pateikę idėją patentavimui, šiuo metu dirba su startuoliu „Setbitera“. Jaunieji KTU elektronikos inžinerijos specialistai mokslininkams kuria sistemą, kuri atskleis ir vizualizuos mokslininkų algoritmo veikimo principą.
Sistema orlaivių saugumui užtikrinti
KTU mokslininkų dr. Darijaus Pagodino ir dr. Vytauto Dumbravos sukurtas įrenginys per pirmąsias 10 sekundžių lėktuvui važiuojant kilimo taku nustato, ar lėktuvas per duotą atstumą išvystys greitį, kurio reikia pakilimui.
Remiantis JAV aviacinės-kosminės ir gynybos korporacijos „Boeing“ pateikta aviakatastrofų statistika, 13 proc. nelaimių įvyksta būtent pakilimo metu. Vienas didžiausių iššūkių pilotams – nuspręsti, ar iškilusią problemą bus galima išspręsti pakilus, ar būtina stabdyti lėktuvą ir neleisti jam kilti.
Problema yra tai, kad orlaivių pagreitėjimas vis dar yra vertinamas subjektyviai, pilotui įvertinus kokio ilgio kilimo ir tūpimo takas reikalingas, atsižvelgiant į oro sąlygas ir kitas aplinkybes.
Tačiau tokie subjektyvūs apskaičiavimai yra naudingi tik tuomet, kai viskas veikia taip, kaip turėtų veikti. Kai atsiranda nenumatytų kliūčių, pilotas gali klaidingai nustatyti lėktuvo pagreitį, neįvertinti, kad kilimo takas yra per trumpas ir orlaivis neišvystys saugiam pakilimui reikalingo greičio.
„Kai atsiranda subjektyvumas, klaidos tikimybė – didelė“, – sako KTU EEF mokslininkas dr. D.Pagodinas.
Siekiant sumažinti žmogiškos klaidos riziką mokslininkams gimė idėja sukurti sistemą, kuri, lėktuvui pradėjus judėti, atsižvelgtų į akselerometro duomenis bei kilimo tako ilgį, įvertintų faktinį orlaivio pagreitį, apskaičiuotų saugaus kilimo perspektyvą ir informuotų pilotą, jei orlaivis negalėtų saugiai pakilti.
KTU mokslininkų ir studentų partnerystė
Mokslininkų teigimu, po pusantrų metų vystymo pradinė išradimo idėja yra patobulinta. Šiuo metu nuspręsta kurti ne patį prietaisą, o algoritmą, kuris sektų pakilimui reikalingus parametrus. Algoritmas turi didelį privalumą, nes pakilimo stebėjimo sistema galėtų būti lanksčiai integruota į bendrą lėktuvo stebėsenos sistemą.
Mokslininkų kuriama stebėjimo sistema veiktų „pagal nutylėjimą“, taigi duotų ženklą tik tuo atveju, jei kilimo procesas neatitiktų iš anksto nustatytų parametrų ir galėtų turėti įtakos saugiam lėktuvo pakilimui. KTU mokslininkų sukurtos sistemos lankstumas suteikia galimybę ne tik integruoti pakilimo stebėjimo sistemą į skirtingų orlaivių sistemas, bet ir priderinti šią sistemą prie itin griežtų aviacijos saugumo reikalavimų.
Drauge su mokslininkais dirbanti, prieš metus įkurta „Setbitera“ specializuojasi elektronikos ir elektrotechnikos sistemų kūrime
„Pagrindinė mūsų užduotis – sukurti sistemą, kuri pavaizduotų lėktuvo pakilimo parametrų stebėjimo algoritmo veikimą. Tuomet jau veikiančią sistemą galima demonstruoti lėktuvų gamintojams. Mokslininkų algoritmas bus integruojamas į skrydžio valdymo sistemą (angl. Flight Management System), tad iš principo mes turime susikurti šios sistemos aplinką“, – pasakoja vienas iš įmonės įkūrėjų Dovydas Vaškas.
„Setbitera“ įsikūrusi KTU jauno verslo vystymo inkubatoriuje „Startup Space“. Jos įkūrėjai – KTU studentai ir absolventai. Toks KTU mokslininkų ir startuolių įmonės bendradarbiavimas – geras KTU inovacijų ekosistemos pavyzdys. KTU dirbantys technologijų perdavimo ir verslo vystymo specialistai ne tik supažindino mokslininkus su startuoliu, bet ir padėjo užregistruoti patentą bei tarpininkavo pasirašant licencijavimo sutartį. Savo ruožtu startuolis „Setbitera“ vykdo darbus, pasitelkdamas KTU jauno verslo vystymo sistemą ir konsultacijas dėl finansavimo šaltinių.
Išradimu susidomėjo ir kanadiečiai
Įžvelgę kuriamos sistemos potencialą ir bendradarbiaudami su KTU Nacionaliniu inovacijų ir verslo centru (NIVC), mokslininkai pateikė savo išradimą patentavimui Lietuvoje, yra planuojama patento registracija JAV, Europoje bei Japonijoje. Ieškodami bendradarbiavimo galimybių publikavo informaciją užsienio duomenų bazėse.
„Išradimu susidomėjo žurnalistai iš Kanados „Discovery“ TV kanalo – su jais sutarėme, kad kai tik turėsime prototipą, suderinsime filmavimo galimybę. Toks žurnalistų susidomėjimas buvo vienas iš impulsų judėti toliau ir kuo greičiau gaminti prototipą“, – pasakoja D.Pagodinas.
