Kauno technologijos universiteto (KTU) komunikacijos specialistė, Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHHMF) docentė praktikė, romano „Kiltų nuoma“ autorė Aldona Tüür laidoje „Hmm efektas“ tikina, kad kūrybinis rašymas – didelis malonumas.
„Vesdama rašymo seminarus pastebiu, kad kiekvienas kurdamas džiaugiasi – žmogus gauna progą pasidalinti savo kūryba, o tai suteikia geras emocijas. Tuo metu negalvoji apie kažkokias problemas, neaptarinėji nepavykusių santykių. Tiesiog gauni progą sukurti kūrinį ir juo pasidalinti. Dažnai kolegos ir draugai tai priima labai pozityviai“, – sako A.Tüür.
Kūrybinis rašymas buvo populiarus visais laikais
KTU SHMMF dėstytoja įsitikinusi: nors kūrybinis rašymas susijęs su tam tikrais gebėjimais, jo gali būti mokomasi ir jis gali būti vertinamas pažymiais.
„Jeigu žmones galima mokyti piešti, rašyti, kurti ar atlikti muziką, tai juos galima mokyti ir kūrybiškai rašyti. Suprantu, kad kyla klausimas dėl vertinimo, pavyzdžiui, mano studentai klausia, ar apskritai galima ir kaip įvertinti kūrybinį rašymą pažymiais. Bet juk dailės studijose studentai gauna pažymius, Venecijos bienalėje irgi ne visi kūriniai eksponuojami“, – teigia A.Tüür, patvirtindama, kad kūrybinio rašymo vertinimui yra numatyti kriterijai.
Pasak jos, nuo pat šios akademinės disciplinos atsiradimo, kūrybinis rašymas buvo patrauklus ir įdomus daugeliui.
„Tą patvirtina ir faktas, kad į patį pirmą kūrybinio rašymo kursą, surengtą Harvardo universitete 1880-aisiais, užsirašė 150 studentų. Tai rodo, kad žmonėms reikalingas toks užsiėmimas. Vis dėlto, kaip disciplina Lietuvoje kūrybinis rašymas dar nėra dėstomas. Kol kas KTU turime tik vieną modulį, t. y. vieną kursą per semestrą“, – pastebi A.Tüür.
Rašyti – malonu, nors rašytojo profesija ne ypač pelninga
Laidoje A.Tüür pasakoja, kad iš mokyklos studentai dažnai atsineša supratimą, kad jie nemoka rašyti, kad tai yra sunku, kad būtina laikytis tam tikrų taisyklių, kurias sunku suvokti.
„Studentai iš anksto save užprogramuoja, kad bus blogai ir rašyti nesiseks. Žinoma, yra tam tikros taisyklės, dalykai, kurie yra vertinami, tačiau mano darbas – parodyti, kad rašyti yra malonu“, – sako KTU SHMMF docentė praktikė.
Ji tikisi, kad studentams užtenka semestro, jog kūrybinį rašymą jie įvertintų iš naujo ir pažvelgtų į jį iš kitos pozicijos.
„Mano tikslas – kad studentai truputį atsitrauktų ir pažiūrėtų, kad yra kitokių būdų rašyti, kad struktūra, kurios jiems buvo liepiama laikytis mokykloje, nėra vienintelis įmanomas būdas savo kūrybingumui išreikšti“, – teigia pašnekovė.
Vieniems rašymas veikia lyg terapija, kitiems – tai laisvalaikis, tretiems – darbas. Pasak „Statista“ puslapio, 2018 m. penki turtingiausi pasaulio knygų autoriai kartu uždirbo 253 mln. dolerių.
Nors pasaulinėje rinkoje skaičiai tikrai nemaži, visgi Lietuva – per maža šalis, kad iš rašymo būtų galima praturtėti.
„Lietuviškai skaito nedaug žmonių, tiražai nedideli. Žinoma, gal būtų įmanoma uždirbti daug jei parašytumėt bestselerį, jį išleistų anglų kalba, knygą gerai pirktų, pastatytų filmą Holivudas... “, – tikina A.Tüür.
Kitu atveju, anot jos, tam, kad būtų įmanoma išgyventi vien tik rašant, valstybė turėtų dotuoti menininkus.
Novelė – šių laikų žanras?
Praėjusių metų vasarį A.Tüür pati išleido savo debiutinį romaną „Kiltų nuoma“. Tai – novelių romanas, kur kiekviena trumpa istorija turi savo atomazgą. Jos nuomone, būtent novelė yra šių laikų žanras, nes šiandieninis žmogus linkęs į trumpus tekstus, kurie iš karto pateikia atomazgą.
Romano „Kiltų nuoma“ veiksmas vyksta Škotijoje. Jo pagrindinė herojė – emigrantė Ieva, dirbanti gana egzotiškoje vietoje – kiltų nuomoje. Knygoje gausu įvairių detalių.
„Man patinka rašyti apie mažus dalykus, nes iš mažų dalykų susideda gyvenimas. Manau, kad svarbu juos pastebėti, užfiksuoti ir turėti kaip tam tikrą kultūrinį ar apskritai laikmečio paveikslą – ką reiškia būti žmogumi vienoje ar kitoje kultūroje, būti vyru, moterimi, svetimšaliu kitoje šalyje, ką reiškia grįžti namo. Visi tie dalykai nesikeičia nuo pačių seniausių laikų iki dabar. Tai yra tie dalykai, kurie rūpi kiekvienam“, – sako A.Tüür.
Rašantieji turi išskirtinę galimybę keliauti per skirtingus pasaulius
Daugelis A.Tüür knygos pagrindinę veikėją tapatina su ja, nes yra panašumų – gyvenimas emigracijoje, Škotijoje, darbas kiltų nuomoje. Tačiau nors aplinkybes lengva susieti, A.Tüür tikina, kad taip nėra.
„Galima rasti panašumų, tam tikros detalės, jausmai, aplinka yra autentiški. Visgi įvykiai yra išgalvoti, paimti iš kitur, išgirsti – tai gali būti bet kas. Tai ir yra kūrybinio rašymo esmė, – teigia pašnekovė. – Aš ir studentus taip mokau: pavyzdžiui, rašant galvoti apie kavinę, kurioje sėdi, aprašyti aplinką, bet tą kavinę perkelti į kitą miestą ar net kitą šalį. Tokiu būdu jausis autentiškumas, bet tai nebebus ta pati vieta“.
Anot A.Tüür, rašytojui yra suteikiama galimybė keliauti per skirtingus pasaulius ir gyventi daug gyvenimų kartu su daugybe personažų.
„Būna, paimi kažkokį žmogų, galbūt jo išorines savybes, kito žmogaus kalbėjimo manierą ir trečio žmogaus gyvenimo įvykius – ir štai turime personažą, „suklijuotą“ iš mažiausiai trijų žmonių. Ir kuris iš jų yra tas, apie kurį parašyta?“, – šypsosi rašytoja.
Pratimus išbando ir pati
KTU SHMMF docentė praktikė pasakoja, kad dažnai pratimus, kuriuos duoda kūrybinio rašymo studentams, išbando ir pati. Vienas iš tokių – pasakojimo pradžia nuo jo pabaigos.
„Rašau naują knygą, kurios istoriją pradėjau nuo pabaigos – herojės mirties – ir dabar bandau eiti atgal. Nors sakoma, kad kai žinai pabaigą – neįdomu, esu įsitikinusi, kad taip nėra“, – sako A.Tüür.
Ji pastebi, kad daugelis žmonių skaito tą pačią knygą kelis kartus ar žiūri filmą daug kartų ne dėl to, kad sužinotų, kas atsitiko, o dėl to, kad tai tiesiog teikia malonumą.
„Mums yra malonu patirti emocijas daug kartų. Remdamasi tuo, kad bus malonu skaityti tą knygą net ir žinant, kad pagrindinė veikėja – nebegyva, kuriu trilerį, kad skaitytojas sužinotų, kaip ji mirė“, – teigia A. A.Tüür.
Daugiau klausykitės „Hmm efektas“ tinklalaidėje:
