Jo manymu, Lietuva pasiekė tokį etapą, kai taip reikalingiems mokslo tyrimams vystyti, inovacijoms kurti ir joms komercinti labiausiai stinga nebe brangios įrangos, o sisteminio dėmesio tai galinčių daryti žmonių pritraukimui, ugdymui ir išlaikymui. Valstybėje svarbus investavimo žingsnis į fizinę MTEP aplinką buvo padarytas dar gerokai anksčiau: daugiau negu prieš 10 metų Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje buvo nuspręsta įkurti ir modernia įranga aprūpinti integruotus mokslo, studijų ir verslo centrus, t.y. slėnius.
Docento nuomone, būtent šis jau sukurtas pagrindas turėtų būti MTEPI ekosistemų plėtojimų šerdimi, sutelkiant investicijas į socialinio kapitalo stiprinimą ir išvengiant investicijų nuo nulinio atskaitos taško, naujų vienetų steigimo. L.Balaševičius teigia, kad nuolat stiprinami mokslo ir verslo slėniai galėtų tapti socialiniais branduoliais, telkiančiais aukščiausios kvalifikacijos tyrėjus.
Posakį apie žmogaus pirmenybę prieš technologijas L.Balaševičius paminėjo skaitydamas pranešimą neseniai vykusioje konferencijoje „Lietuvos mokslas ir pramonė 2021“, kuri pasidalinti įžvalgomis sukvietė mokslo, pramonės ir valdžios atstovus. Spalio 22 d. KTU „Santakos“ slėnyje organizuota iniciatyva buvo tiesiogiai transliuojama portale 15min.lt, šiemet jos partneriais tapo Lietuvos pramoninkų konfederacija (LPK) ir Kauno krašto pramoninkų ir darbdavių asociacija (KKPDA).
Kvietimą susitikti ir kreiptis į mokslininkų ir pramoninkų bendruomenę priėmė, gyvai ar videoryšiu programoje dalyvavo LR ministrė pirmininkė I.Šimonytė, LPK prezidentas V.Janulevičius, LR švietimo, mokslo ir sporto ministrė J.Šiugždinienė, EK eurokomisarės M.Vestager kabineto narė Alina Ujupan, Business Europe generalinio direktoriaus pavaduotojas Alexandre Affre ir kiti.
Investicijos pagaliau nemažėja
Pranešimą apie universitetų, pramonės ir valdžios santykių transformaciją mokslo tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų (MTEPI) ekosistemoje skaitęs L.Balaševičius pabrėžia, kad žvelgiant į skaičius, regis, Lietuvos situacija nuteikia optimistiškai.
Statistikos duomenimis, 2016-2020 m. laikotarpiu MTEPI veiklose dalyvavo arti 26 tūkst. tyrėjų, kurių didesnė dalis dirba aukštojo mokslo sektoriuje, t.y. Lietuvos universitetuose, mokslinių tyrimų institutuose, kitose tyrimus vykdančiose viešojo sektoriaus organizacijose.
„Likau maloniai nustebintas“, – konstatavo L.Balaševičius, įvardindamas bendrųjų valstybės išlaidų, skirtų MTEPI, dinamiką per daugiau negu penkerius metus. Pasirodo, vertinant procentą nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), įveiktas keletą metų buvęs nuosmukis ir investicijos į MTEPI pradeda viršyti 2015 m. lygį, kai buvo pasiektas sąlyginis investicijų pikas.
KTU Mokslo ir inovacijų prorektorius, remdamasis statistika, pastebi palaipsniui didėjantį verslo sektoriaus indėlį – kuo toliau, tuo labiau auga šio sektoriaus išlaidų srautas, skirtas MTEPI veikloms. „Manau, verslas jau pajuto, kad investicijos į MTEPI reikalingos, jeigu norisi išlikti rinkoje ar juolab – joje lyderiauti“, – sako jis, paminėdamas, kad Lietuvoje yra arti 1000 įmonių, kurios savo išlaidų struktūroje deklaruoja išlaidas MTEPI veikloms.
Kaip vieną svarbiausių galimų investicijų į MTEPI veiklas gavimo būdų, L.Balaševičius nurodo verslo ir mokslo gebėjimą efektyviai dalyvauti ES „Horizontas 2020“ programoje ir tapti jos vykdytojais. Statistikos duomenimis, Lietuva iš šios programos 2014-2020 m. gavo kiek daugiau negu 94 milijonus eurų lėšų, skirtų MTEPI vystymui. Didžiąją dalį programos vykdytojų sudarė valdžios ir viešasis sektorius, privačios ir pelno siekiančios organizacijos siekė tik kiek daugiau negu 30 proc. visų dalyvavusiųjų. „Panašu, kad dominuoja universitetai, mokslo institutai – tiek vertinant pagal projektų skaičių, tiek ir pagal gautą finansavimą. Savaime suprantama, kad čia verslo įmonių norėtųsi matyti kur kas daugiau“, – komentuoja pašnekovas.
L.Balaševičiaus manymu, apskritai augančios išlaidos inovacijoms kurti, paramos priemonių MTEPI veikloms buvimas ir sulig patirtimi didėjanti ekosistemos dalyvių – mokslo ir verslo organizacijų – branda gali būti traktuojamos kaip Lietuvos stiprybės, kurios gali paspartinti norimus pokyčius pramonėje: spartesnį skaitmeninimą, automatizavimą, žaliųjų technologijų taikymą.
Grėsmė – nebus kam daryti
Vis dėlto, aptardamas esamą situaciją, KTU mokslo ir inovacijų prorektorius įvardijo ir turimas MTEPI ekosistemos silpnybes. Jo nuomone, Lietuvoje esančiai ekosistemai vis dar būdingos nepakankamos kompetencijos diegiant inovacijas gamyboje. „Dar tebeegzistuoja nemažas atotrūkis tarp fundamentaliųjų, taikomųjų mokslų žinių ir technologijų pritaikymo“, – pastebi L.Balaševičius.
Jo manymu, šią problemą efektyviai padeda įveikti prototipavimo centrai – vienas jų, pavadintas „M-Lab“, KTU pastangomis Kaune atvers duris po vienerių metų.
Pasak L.Balaševičiaus, vienos didžiausių ydų, kurių turėtų atsikratyti ekosistemos dalyviai: trumpalaike perspektyva grįstas požiūris ir lėšų „įsisavinimo“ logika, kuomet dominuoja merkantiliški interesai.
Pranešime jis įvardijo ir mato dar dvi pagrindines hipotetines grėsmes, galinčias suduoti didžiausią smūgį MTEPI ekosistemos gyvybingumui. Viena jų įvyktų, jei ES ir Lietuvos valstybės planuojamos investicijos MTEPI būtų nukreiptos kitur, o antroji grėsmė – kvalifikuoto personalo (tyrėjų) trūkumas – matoma jau šiandien.
Pastarąją jis sieja ne tik su aukštojo mokslo, bet ir su visos pramonės ir verslo ateitimi. Kol kas Lietuva rikiuojasi tarp valstybių, kurių darbuotojai skiria mažiausiai valandų kvalifikacijos kėlimui – būtent tokius duomenis pateikia Europos investicijų bankas.
„Mano nuomone, ši problema yra pati aktualiausia. Šiandien visoje Lietuvoje verslo sektoriuje prie mokslinių tyrimų ir inovacijų kūrimo prisideda tik daugiau kaip 500 kvalifikuotų, daktaro laipsnį turinčių tyrėjų. Tokių pajėgumų tikrai nepakanka net esamoms apimtims palaikyti. Jeigu norime pajudėti iš stagnacijos ir turėti naujų tyrėjų kartą po 4-5 metų, nes tiek užtrunka parengti mokslų daktarus, jau dabar turime didinti priimamų doktorantų skaičių mažiausiai 4 kartus. Kitu atveju, lūkestis būti konkurencingesniems tėra svajonė“, – apibendrina L.Balaševičius.
KTU organizuojama konferencija „Lietuvos mokslas ir pramonė“ kasmet kviečia sprendimų priėmėjus, pramonės ir verslo įmonių atstovus, akademinės bendruomenės narius diskutuoti apie mokslo ir verslo aktualijas. Kartu su LPK ir KKPDA rengtos konferencijos šių metų tema „Transformuojame pramonę: kaip pasiruošti laukiantiems pokyčiams?“. Kviečiame stebėti konferencijos transliacijos įrašą renginio svetainėje.