Kaip pasakojo tyrimą pristatęs Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto biomedicinos mokslų daktaras Sergejus Suzdalevas, daugėja įrodymų apie vaistų patekimą į aplinką: vandenį, tiek paviršinį, tiek požeminį. Vėliau jie patenka į gyvūnų organizmus.
90 proc. vaistų į aplinką patenka per nuotekas
Pastebėta, kad aplinkoje atsidūrę vaistai veikia ekosistemą: augalai lėčiau auga, nyksta tam tikrų vabalų populiacijos. 90 proc. vaistų į aplinka patenka būtent per nuotekas.
Į aplinką – per išmatas
Ištirta, kad nuotekų valyklas vaistai pasiekia arba nuleisti į kanalizaciją, arba per juos vartojančių žmonių šlapimą ar išmatas. Nustatyta, kad nuotekų valyklas jie pasiekia išsaugoję iki 30-90 proc. savo veiksmingumo.
„Iš tikrųjų namų ūkiuose vaistai nėra tvarkomi. Vaistų negalima tiesiog išmesti į šiukšlių dėžę arba nuleisti į kanalizaciją. Tačiau globaliai taip yra daroma“, – kalbėjo mokslininkas. S.Suzdalevas paaiškina: išgėrus tabletę, išmatas nuleidus į kanalizaciją, vaistai niekur nedingsta. Nuotekų valyklos medikamentus apdoroja tik iš dalies, jie keliauja toliau.
Tyrimą Klaipėdos universiteto mokslininkai atliko kartu su kolegomis iš Latvijos. Būtent iš šių dviejų Europos valstybių vis stokota žinių apie farmacijos gaminių pasiskirstymą.
Buvo paimti 67 nuotekų ir 65 paviršinio vandens mėginiai iš 16 valyklų. Tirti 25 skirtingo terapinio pobūdžio vaistai: antivirusiniai, antibakteriniai, analgetikai, antidiabetiniai, širdies vaistai, nervų sistemos vaistai.
Į tyrimą įtrauktas ir hidroksichlorokvinas, kuris traktuotas kaip vaistas, gydantis nuo COVID-19 infekcijos.
Rokiškyje – didesnė antidepresantų koncentracija
Išaiškėjo įdomių dalykų. Pavyzdžiui, gausiai vartojamas Latvijoje sukurtas meldoniumas. Profesionaliame sporte jis uždraustas kaip dopingas, tačiau iš tiesų yra gausiai vartojamas.
|
| Procentinė dominuojančių (iš bendros 25-ių tirtų) vaistų apkrovos dalis į aplinką išleidžiamose nuotekose, % | |||||||
|
| Klaipėda | Šiauliai | Telšiai | Mažeikiai | Kretinga | Rokiškis | Radviliškis | Joniškis |
| Paracetamolis | 38,7 | 60,8 | 60,9 | 66,3 | 79,0 | 64,0 | 65,6 | 71,6 |
| Ibuprofenas | 17,5 | 4,2 | 9,1 | 6,5 | 1,1 | 2,3 | 7,2 | 7,1 |
| Diklofenakas | 7,8 | 4,1 | 5,6 | 5,3 | 6,3 | 5,8 | 4,2 | 4,4 |
| Oseltamaviras | 10,0 | 8,4 | 5,5 | 5,9 | 1,0 | 2,7 | 2,1 | 1,1 |
| Metoprololis | 5,1 | 1,4 | 4,5 | 1,7 | 3,0 | 3,2 | 4,3 | 1,1 |
| Iš viso, % | 79,2 | 78,9 | 85,6 | 85,8 | 90,5 | 77,9 | 83,4 | 85,3 |
Visi 25 tirti vaistai buvo aptikti nuotekose ir paviršiniuose vandenyse. Tačiau dominavo paracetamolis, ibuprofenas ir diklofenakas.
Skaičiuojama, kad iki nuotekų valyklų atkeliaudavo apie 3 tonos vaistų, po valymo dar likdavo apie 1 tona. Išaiškėjo, kad ibuprofenas pakankamai efektyviai išvalomas, ko negalima pasakyti apie paracetamolį.
Įdomi detalė – Rokiškio rajone buvo tiriamas Laukuvos upelis, į kurį suteka nuotekos iš valymo įrenginių. Šiame upelyje, kitaip nei kituose telkiniuose, rasta gana didelė antidepresantų koncentracija. Tai siejama su šiame rajone veikiančia psichiatrine ligonine.
Vis dėlto mokslininkams didžiausias galvos skausmas lieka ibuprofeno kiekis. Leistina jo norma – 18 nanogramų litre. O Klaipėdos sąsiauryje rasti 99 nanogramai litre.
„Vaistai, pateikę į aplinką, sukelia pavojų ekosistemai, pažeidžia gyvūnų organus, fiksuoti varlių hormonų sutrikimai, žuvų endokrininės sistemos sutrikimai“, – sakė S.Suzdalevas.
„Gamtai vaistų nereikia“
Tyrimą pristatęs S.Suzdalevas teigė, kad laukia rimti iššūkiai mokslui, kaip sukurti pažangesnes nuotekų valymo technologijas.
„Noriu priminti, kad gamtai vaistų nereikia“, – kalbėjo tyrėjas.
Klaipėdos universiteto Mokslo ir inovacijų prorektorius dr. Darius Daunys aiškino, kad problema egzistuoja tiek, kiek egzistuoja vaistai: „Dabar atsirado įrankiai, kurie leidžia išmatuoti problemą. Reikia mažinti vaistų vartojimą, o kartu ir tobulinti technologijas, kad po valymo liktų ne viena tona, o vienas gramas“.
Pažymima, kad mokslo žinios vis dar yra kūdikystės stadijoje. „Pagaminus vaistą – pagaminome problemą. Nesvarbu, ar jis bus išgertas, ar išmestas“, – teigė prorektorius.
Siekiama mažinti vaistų vartojimą
Aistė Tautvydienė, Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie SAM atstovė spaudai, pažymėjo, kad žmonės vis dar turi įprotį pirkti daugiau vaistų, nei jiems reikia. Ir tik mažoji dalis jų yra vėliau atnešami į vaistines, kur saugiau utilizuojami. Kiti kratomi į unitazus, kriaukles ar šiukšlines.
„Vartojame tikrai per daug vaistų. Suskaudo galva – tabletė, suskaudo ranka – tepalas. Turi keistis požiūris“, – kalbėjo A.Tautvydienė.
Vis dėlto matomi ir teigiami pokyčiai – per penkerius metus dvigubai padaugėjo vaistų, kurie sunaikinimui atnešami į vaistines. Pernai gyventojai sunešė apie 30 tonų vaistų utilizavimui.
