Dešimtys neseniai atliktų autopsijų rodo, kad SARS-CoV-2 aptinkama visame organizme, įskaitant plaučius, širdį, blužnį, inkstus, kepenis, gaubtinę žarną, krūtinės ląstą, raumenis, nervus, lytinius takus, akis ir smegenis.
Vienos konkrečios autopsijos metu mirusio paciento smegenyse rasta naujo koronaviruso liekanų praėjus 230 dienų po to, kai jam pirmą kartą pasireiškė ligos simptomai, rašo „Science Alert“.
„Mūsų duomenys rodo, kad kai kuriems pacientams SARS-CoV-2 gali sukelti sisteminę infekciją ir išlikti organizme ištisus mėnesius“, – daro išvadą tyrimo autoriai.
Anksčiau COVID-19 užsikrėtusių asmenų skrodimai parodė preliminarius daugialypio išplitimo požymius, kai viruso genetiniai likučiai atsidūrė daugybėje audinių, organų ir skysčių.
2020 m. liepos mėn. atlikus tolesnes autopsijas, beveik visuose gyvybiškai svarbiuose COVID-19 užsikrėtusių asmenų organuose buvo rasta kraujo krešulių.
Naujasis NIH tyrimas dabar atkartoja ir patvirtina šiuos rezultatus išsamiau nei bet kada anksčiau.
Tyrėjai teigia, kad jų naujausi rezultatai yra išsamiausia iki šiol atlikta SARS-CoV-2 ląstelinio išlikimo žmogaus organizme analizė.
Tyrimo metu buvo atliktos 44 autopsijos. Genetinė informacija rodė, kur virusas galėjo daugintis žmogaus gyvenimo metu.
Iš 2020 m. balandžio mėn. iki 2021 m. kovo mėn. atliktų autopsijų mokslininkai nustatė, kad vyresnio amžiaus neskiepytiems asmenims, mirusiems nuo SARS-CoV-2, replikacijos požymių buvo gausu iš viso 79 vietose ir kūno skysčiuose.
Maža to, kai kurie pokyčiai buvo akivaizdūs per dvi savaites nuo pirmųjų simptomų atsiradimo.
Įdomu tai, kad nors plaučiuose buvo pastebėta daugiausia uždegimų ir pažeidimų, smegenyse ir kituose organuose reikšmingų audinių pakitimų dažnai nepasireikšdavo.
Autoriai nėra tikri, kodėl taip yra. Gali būti, kad žmogaus imuninė sistema, palyginti su plaučiais, ne taip gerai veikia šias kitas vietas.
„Mūsų rezultatai rodo, kad nors didžiausia SARS-CoV-2 našta yra kvėpavimo takų audiniuose, virusas gali išplisti po visą organizmą“, – daro išvadą tyrėjai.
Kaip virusas plinta taip toli ir plačiai, yra dar viena paslaptis, kurią reikia išspręsti. Šio tyrimo metu atliktų skrodimų metu kraujo plazmoje dažnai nebuvo aptikta viruso likučių, o tai leidžia manyti, kad sukėlėjas gali keliauti kitais būdais.
Supratus, kaip SARS-CoV-2 plinta ir išlieka žmogaus organizme, būtų galima daug sužinoti apie tai, kodėl kai kurie pacientai ilgai serga šia liga.
NIH tyrime nebuvo eksperimentuojama konkrečiai su ilgai COVID-19 sergančiais pacientais, tačiau rezultatai yra svarbūs galimiems gydymo planams.
Antivirusiniai vaistai, pavyzdžiui, Paxlovid, galėtų padėti žmogaus imuninei sistemai išvalyti viruso ląsteles iš audinių, organų ir skysčių, kuriuos kitaip gali būti sunku pasiekti.
Galbūt tai savo ruožtu padės sumažinti užsitęsusius simptomus.
