Nuo kitos dainos grojaraštyje iki tinkamo dydžio kelnių pasirinkimo – žmonės vis dažniau pasikliauja algoritmų patarimais, padedančiais priimti kasdienius sprendimus ir supaprastinančiais jų gyvenimą.
„Algoritmai geba atlikti labai daug užduočių, o jų atliekamų užduočių skaičius didėja praktiškai kasdien“, – sakė Erikas Bogertas, Terio verslo koledžo Informacinių sistemų valdymo katedros doktorantas. „Atrodo, kad yra tendencija labiau pasikliauti algoritmais, kai užduotis tampa sunkesnė, ir šis poveikis yra stipresnis nei tendencija pasikliauti kitų žmonių patarimais.“
E.Bogertas kartu su vadybos informacinių sistemų profesoriumi Ricku Watsonu ir docentu Aaronu Schecteriu atliko tyrimą, kuriame dalyvavo 1 500 asmenų.
Šiame tyrime komanda paprašė savanorių suskaičiuoti žmonių skaičių minios nuotraukoje. Didėjant žmonių skaičiui, skaičiuoti darėsi vis sunkiau ir žmonės buvo labiau linkę vadovautis algoritmo sugeneruotu pasiūlymu, o ne skaičiuoti patys arba vadovautis „minios išmintimi", sakė Schecteris.
„Tai užduotis, kurią, žmonių nuomone, kompiuteris atliks gerai, nors ji gali būti labiau paveikta šališkumo nei objektų skaičiavimas“, – sakė Schecteris. "Viena iš dažniausių problemų, susijusių su dirbtiniu intelektu, yra tada, kai jis naudojamas kreditams suteikti arba paskoloms patvirtinti. Nors tai yra subjektyvus sprendimas, jame yra daug skaičių, pavyzdžiui, pajamos ir kredito balas, todėl žmonės mano, kad tai geras darbas algoritmui.“
Jis pridūrė, kad šie šališkumai gali nebūti būdingi tokiai paprastai užduočiai kaip skaičiavimas, tačiau jų buvimas kituose patikimuose algoritmuose yra priežastis, kodėl svarbu suprasti, kaip žmonės, priimdami sprendimus, remiasi algoritmais.
„Galutinis tikslas – išnagrinėti žmonių ir mašinų grupes, priimančias sprendimus, ir išsiaiškinti, kaip galime priversti juos pasitikėti vieni kitais ir kaip tai keičia jų elgesį“, – sakė Schecteris.
