Pačiame pietiniame Teksaso pakraštyje, netoli nedidelio Boka Čikos kaimelio, įsikūrusi ne tokia jau maža kosminė raketa „Starship“.
„Starship“ raketų sistemą sudaro milžiniškas pirmosios pakopos greitintuvas, vadinamas „Super Heavy“, daugkartinio naudojimo kapsulė, kuri skraidins įgulą bei krovinius. Taip pat 33 „Raptor“ varikliai, sėkmingai išbandyti vasario mėnesį.
Jei viskas vyks pagal planą, „Starship“ erdvėlaivis į pirmąjį bandomąjį skrydį orbitoje gali būti paleistas po mėnesio – balandžio mėnesio viduryje arba pabaigoje, rašo „Space“.
Kol laukiame šio įvykio, pasižvalgykime po naujosios raketos vidų.
Monstras iš plieno
Daugiausia sidabrinės spalvos „Starship“ išvaizda sukurta iš nekoroduojančio lydinio, vadinamo 300 serijos nerūdijančiu plienu, rašo „Business Insider“. Tai pirmas kartas nuo XX a. šeštojo dešimtmečio, kai kas nors pagamino raketą iš šios medžiagos.
Dauguma raketų kompanijų vengia plieno todėl, kad jis sunkus, o kuo sunkesnė raketa, tuo mažesnį naudingąjį krovinį galima iškelti į kosmosą su tais pačiais degalų bakais.
Vietoj to daugumos raketų išorinis karkasas gaminamas iš patvarių, bet lengvų metalų, pavyzdžiui, aliuminio ir titano. Titanas puikiai tinka, kad raketa būtų lengva, tačiau jis gali kainuoti 15–20 kartų brangiau nei plienas.
Tačiau kaina – ne vienintelė priežastis, kodėl „SpaceX“ savo raketose dabar pirmenybę teikia plienui, o ne titanui.
Medžiagų mokslo ekspertų teigimu, plienas ekstremaliomis temperatūrinėmis sąlygomis veikia geriau nei titanas. Tai svarbu tiek esant dideliam karščiui, pavyzdžiui, paleidimo ir grįžimo į atmosferą metu, tiek dideliam šalčiui, pavyzdžiui, giliame kosmose.
„Starship“ misija yra galiausiai nugabenti žmones į Mėnulį ir Marsą, o tai reiškia, kad erdvėlaivis bus veikiamas net –270 laipsnių pagal Celsijų temperatūros, dėl kurios dauguma raketų medžiagų gali būti silpnos, trapios ir linkusios įtrūkti ar sulūžti.
Visos raketos ilgis siekia 120 metrų, plotis – 9 metrus.
Spalvos pasirinktos ne vien dėl grožio
„Starship“ turi juodą apatinę dalį, panašią į NASA kosminių erdvėlaivių „Space Shuttle“ dalis. Šis sprendimas pasirinktas ne be reikalo.
Juoda spalva – tai iš silicio dioksido pagamintos karščiui atsparios šešiakampės plytelės, skirtos apsaugoti erdvėlaivį nuo karščio, kai jis įskries į Žemės atmosferą.
Vienas „Starship“ plytelių ir „Space Shuttle“ plytelių skirtumas yra jų šešiakampė forma. „Shuttle“ plytelės buvo kvadratinės.
Tačiau balta spalva sugeria mažiausiai šilumos iš visų matomo spektro spalvų, todėl padeda išlaikyti raketą kuo vėsesnę. O tai svarbu, nes raketų degalai paprastai turi būti laikomi itin žemoje temperatūroje.
Skraidins žmones į Mėnulį
NASA pasirinko „Starship“ kapsulę nugabenti savo astronautams į Mėnulį vykdant misiją „Artemis 3“, kuri numatyta ne anksčiau kaip 2025 metais.
JAV kosmoso agentūra pati iškels astronautus į Mėnulio orbitą naudodama savo sunkiąją raketą „Space Launch System“, kuri kuriama daugiau nei dešimtmetį.
„Starship“ yra už ją didesnė ir galingesnė.
„SpaceX“ numato galiausiai iškelti „Starship“ į orbitą, o tada papildyti jo degalų atsargas kitu „Starship“ laivu, kad jis galėtų tęsti kelionę į Marsą ar dar toliau.
Tarp kitų kuriamų itin sunkių raketų yra amerikiečių privačiai finansuojamos aviacijos ir kosmoso gamintojos „Blue Origin“ „New Glenn“, Kinijos „Long March 9“ ir Rusijos „Jenisej“.
