Ir nors toks banginių šokis per kelis metrus nuo žmogaus yra kiekvieno banginių stebėtojo svajonė, šiam elgesiui (kaip ir bet kokiam banginio priartėjimui prie laivo) suteiktas keistokas „apiplėšimo“ pavadinimas (angl. mugging). Anot Ramiojo vandenyno banginių fondo Havajuose jūrų biologės Stephanie Stack, kartais banginiai prie laivo užsibūna vos kelias minutes. Bet kartais – ištisas valandas.
Pagal įstatymus banginiui priartėjus prie laivo maždaug 30 metrų atstumu, kapitonams privaloma užgesinti variklį, sako S.Stack. Tad, banginiams priartėjus prie laivų, jie būna iš esmės įkalinti savo vietoje tol, kol šie milžiniški jūrų žinduoliai nenusprendžia plaukti savais keliais.
„Bet panašu, kad žmonės visai neprieštarauja. Juk išplaukus stebėti banginių nieko geresnio nutikti tiesiog negali“, – teigia biologė.
„Facebook“ socialiniame tinkle išplatintas „National Geographic“ vaizdo įrašas buvo filmuotas Ramiojo vandenyno pietinėje dalyje, netoli Naujosios Kaledonijos salyno. Trys banginiai ramiai suka ratus aplink laivelį, kartais iškvėpdami galingus purslų fontanus. Visas šis vaizdelis buvo nufilmuotas bepilote skraidykle, tad vandenyno grožybėmis galima džiaugtis iš paukščio skrydžio.
Kuprotieji banginiai (Megaptera novaeangliae) gali užaugti iki 18 metrų ilgio. Jie migruoja toliau nei bet kuris kitas žinduolis – vasarą gali nuplaukti į Šiaurę net iki Aliaskos, o žiemą plaukia susilaukti jauniklių ties Havajais ar Dominikos respublikos. Jie per dieną gali suryti daugiau nei 1300 kg mažų vėžiagyvių, žuvelių ir planktono, prarydami didžiulį vandens kiekį ir paskui išfiltruodami jį per šukas primenančius „dantis“.
Panašu, kad „apiplėšimu“ banginiai užsiima iš smalsumo, sako S.Stack. Tokių epizodų metu žinduoliai, panašu, nepatiria streso ir nerodo agresijos, o kartais net užsiima „šnipinėjimu“ – iškelia dalį galvos virš vandens taip, kad galėtų bent viena akimi stebėti, kas vyksta paviršiuje.
„Jie tiesiog domisi aplinka“, – galvoja biologė.
Pasitaiko atvejų, kai prie laivų patelės prisiartina norėdamos tokiu būdu atsikratyti nepageidaujamo gerbėjo, teigia mokslininkė. Tuomet patelė laivu naudojasi kaip skydu, esančiu tarp jos ir įkyraus patino. Apskritai „apiplėšinėjimas“ nėra dažnai stebima praktika, kuri dažniau pasitaiko ties Australijos rytiniais krantais.