Tokiu būdu Kalifornijoje rengiamasi kovoti su vabzdžiais, platinančiais pavojingų ligų virusus, – Zikos, čikungunijos, Dengė karštinės ir geltonosios karštinės. Šios misijos ėmėsi „Verily“, priklausanti „Google“ motininei kompanijai „Alphabet“. Tai ne vienintelė technologijų kompanija, nusprendusi imtis tokios „neprofilinės“ veiklos, kaip kova su uodais. Be jos, į karą su vabzdžiais įsijungė „Microsoft“ įkūrėjo Billo Gateso fondas ir startuoliai iš įvairių šalių.
Kuo pavojingi uodai?
Uodai vadinami mirtiniausiais mūsų planetos sutvėrimais. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos statistika, kurią Billas Gatesas išdėliojo į gražų infografiką, nuo uodų įkandimais plintančių ligų (daugiausiai maliarijos), kasmet miršta 725 tūkstančiai žmonių. Bendros šių susirgimų daromos ekonominės žalos vertinimų nėra, tačiau yra skaičiavimai atskirų ligų atvejais – Dengė karštinės, Zikos viruso, maliarijos ir kitų.
Jas susumavus, žala vertinama dešimtimis milijardų dolerių per metus – o kur dar žemės ūkyje naudojami gyvuliai, irgi sergantys ir gaištantys nuo uodų platinamų infekcijų. Taip uodai virsta problema, į kurią nevalia numoti ranka. Todėl jos imasi ne tik sveikatos apsaugos organizacijos, bet ir stambus verslas, skelbiantis, kad nori pakeisti pasaulį į gera.
Kas su jais kovoja?
Pavyzdžiui, „Verily Life Sciences“, iki 2015 rugpjūčio buvusi „Google X“ padaliniu ir vadinosi „Google Life Sciences“, o po reorganizacijos, tapo „Alphabet“ dalimi. Kompanija lygiagrečiai vykdo kelis inovacijų projektus – tai ji kuria kontaktinius lęšius, tikrinančius cukraus lygį diabetikų kraujyje, sudaro nuodugnų sveiko žmogaus portretą, mokosi užkirsti kelią širdies ligai, konstruoja robotus–chirurgus. Ir tai tik kelios užduotys iš sąrašo, kurias „Verily“ ketina išspręsti.
Karas su uodais – dar vienas „Verily“ projektas. Jis vadinasi Debug, jam vadovauja Linusas Upsonas – vienas iš aukščiausių „Google“ vadovų, kuris anksčiau dalyvavo „Chrome“ interneto naršyklės kūrime. Idėjos esmė – apriboti vabzdžių dauginimąsi ir bent iš dalies „pakeisti“ „blogus“ uodus „gerais“. Šis metodas vadinasi Sterile Insect Technique (SIT), jis buvo sukurtas praėjusio amžiaus šeštajame dešimtmetyje ir nuo tada naudotas vaisinių muselių, mėsmusių, kenkėjų drugelių ir kitų vabzdžių dauginimosi kontroliavimui.
„Verily“ naudojamos technikos esmė – laboratorijoje išaugint Aedes aegypti (geltonosios karštinės uodas – rūšis, platinanti žmonėms pavojingas ligas) patinėliai užkrečiami natūralios kilmės uodų bakterijomis – volbachijomis. Bakterijos savo nešiotojus sterilizuoja: užkrėsti uodai galės poruotis su laukinėmis uodų patelėmis, tačiau kiaušinėliai bus negyvybingi. Taip populiacija palaipsniui sumažės. Volbachijos žmonėms nekenkia ir be to, uodų patinėliai nesikandžioja, todėl žmonėms jokių papildomų nepatogumų ši iniciatyva nesukels.
Nuo praėjusio penktadienio specialūs, uodų prikrauti automobiliai važinėja dviejų Fresno rajonų gatvėmis, išleisdami po milijoną vabzdžių 20 savaičių. Tai didžiausias tokio tipo eksperimentas, tačiau panašūs bandymai jau vykdyti Indonezijoje ir Brazilijoje. Kalifornijos valdininkų nuomone, norint kontroliuoti uodų populiaciją, būtina pasiekti, kad „sterilizuotų“ ir laukinių patinėlių santykis būtų 7:1, ir tai truks ne vienus metus.
„Verily“ – ne vienintelė ir ne pirmoji kompanija, paskelbusi karą uodams. Jame aktyviai dalyvauja Billo Gateso ir Melindos Gates fondas, jau dešimt metų įvairiose šalyse realizuojantis kovos su vabzdžiais projektus. Šie projektai labai įvairūs – nuo vabzdžiaėdžių augalų sodinimo, siekiant sumažinti maliarinių uodų populiaciją, iki apyrankės-repelento. Tokioms iniciatyvoms fondas skiria finansavimą iki 100 tūkstančių dolerių.
Tuo pat metu „Microsoft“ bando protingus vabzdžių spąstus, kurie atliks tai, ką entomologai įprastai atlieka rankomis, – atpažins ir gaudys konkrečios rūšies uodus, užuot gaudę viską, kas tik skraido: muses, nekenksmingus uodus ir kitus vabzdžius. Spąstai susideda iš kelių dešimčių skyrelių ir prifarširuoti jutikliais ir automatais, pagal sparnų plazdėjimą 85 proc. tikslumu atpažįstančiais ieškomus uodus (pavyzdžiui, Aedes aegypti).
Kai tinkamas uodas įskrenda į skyrelį, durelės užsidaro, o kompiuteris įsimena, kokiu metu ir kokiomis sąlygomis (oro temperatūra, drėgmė, vėjo kryptis, greitis) jis buvo sugautas; mašininio mokymosi technologiją naudojantis įrenginys savo darbą kaskart atlieka vis geriau. Mokslininkai tikisi, kad šių duomenų analizė ir pačių vabzdžių tyrinėjimas padės užkirsti kelią uodų platinamoms ligoms.
„Alphabet“ projektas nėra vienintelis – uodų skaičiaus mažinimu užsiima ir kitos kompanijos. Kentukio universiteto įkurtas startuolis „MosquitoMate“ bendradarbiaus su „Verily“ ir naudoja tą patį metodą: užkrečia vabzdžius jiems kenksmingomis bakterijomis. Tyrėjai atliko bandymus universiteto miestelyje Kentukyje, Kalifornijoje, Niujorke ir praneša apie daugiau nei 80 proc. sumažėjusią „kandančių uodų“, tai yra patelių, populiaciją.
Didžiosios Britanijos kompanija „Oxitec“ naudoja kitą būdą: ji augina uodus su genų mutacijomis. Tokie vabzdžiai palikuonių susilaukia, tačiau paveldėta mutacija veikia kaip savaiminio susinaikinimo mechanizmas – nauja karta žūsta jauna ir populiacija sumažėja. „Oxitec“ bandė savo technologiją Brazilijoje, Panamoje, Kaimanų salose ir praneša apie uodų populiacijos sumažėjimą 90 proc. Dabar kompanijos svetainėje rašoma, kad šis metodas leidžiamas ne tik aukščiau paminėtose šalyse, bet ir Prancūzijoje, Singapūre, Indijoje, Malaizijoje, Tailande ir Vietname; preliminariai pritarta naudojimui ir JAV.
JAV dėl sunkias ligas platinančių uodų nerimauja jau keletą pastarųjų metų.
Kam to reikia verslui?
Turtingos šalys, konkrečiai JAV, dėl sunkias ligas platinančių uodų nerimauja jau keletą pastarųjų metų. Tyrimai suintensyvėjo, kai 2013 metais Kalifornijoje pirmą kartą užfiksuoti Aedes aegypti uodai. Per pastaruosius 3 metus (nuo tada, kai Susirgimų kontrolės ir profilaktikos centrai pradėjo vykdyti apskaitą) JAV užfiksuoti ~5000 užsikrėtimo Zikos virusu simptomų atvejų, dažniausiai žmonėms, važiavusiems į šalis, kur yra šio susirgimo rizika (Lotynų Amerika, Azija). Pavojus kyla, nes užsikrėtusiam žmogui įgėlęs uodas gali perduoti virusus kitiems žmonėms. Tad, priežastys, kodėl uodų medžioklė reikalinga gydytojams ir vyriausybei aiškios: vabzdžių platinamos ligos kelia didžiulius nuostolius ekonomikai ir žmonių sveikatai.
Karo su uodais efektyvumą bus galima įvertinti tik po kelerių metų. Stambiojo verslo kovoje su vabzdžiais, be abejonės, dar yra ir įvaizdžio dedamoji: ir „Alphabet“, ir „Microsoft“, ir Billo bei Mellindos fondas garsėja tuo, kad remia projektus, turinčius visuomeninę reikšmę. Be to, kompanijos iš savo antiuodinių kampanijų tikisi pajamų. Kaip pažymi „Reuters“, kol kas protingieji „Microsoft“ spąstai tėra prototipai, tačiau vėliau korporacija planuoja juos pardavinėti po keletą šimtų dolerių – maždaug tiek kainuoja tradiciniai uodų spąstai.
Analogiški ir „Verily Life Sciences“ planai. Remiantis JAV spaudos pranešimais, kompanija ir šiaip neskursta ir metų pradžioje iš Singapūro investuotojų gavo 800 mln. dolerių. O ateityje, kaip pareiškė L.Upsonas, „Verily“ tiksi paversti savo kovos su vabzdžiais technologiją į tikrą verslą – žinoma, jeigu ji veiks.
