Kai kurios gyvūnų rūšys aplinkos pokyčiams yra jautresnės už kitas.
Naujo tyrimo metu mokslininkai lygino 157 žinduolių rūšių iš viso pasaulio populiacijų pokyčius dešimties metų laikotarpyje ir tai, kokie orai ir klimatas buvo tuo metu, rašo „SciTechDaily“.
Analizė leido daryti prielaidas, kaip gyvūnų rūšių populiacijos susidorojo su ekstremalių orų laikotarpiais.
„Matome aiškų dėsningumą: ilgai gyvenantys ir mažai palikuonių turintys gyvūnai yra mažiau pažeidžiami ekstremalių orų metu nei trumpai gyvenantys ir daug palikuonių turintys gyvūnai. Pavyzdžiui, lamos, šikšnosparniai ir drambliai, palyginti su pelėmis, oposumais“, – pasakojo Owenas Jonesas, vienas iš tyrimo autorių.
Tyrimo metu nustatyta, kad ekstremalūs orai mažiau paveikė Afrikinius dramblius, Sibiro tigrus, šimpanzes, šikšnosparnius, lamas, baltuosius raganosius, grizlius bei bizonus.
Tuo tarpu pasikeitusios oro sąlygos labiau paveikė peles, oposumus, tundrines stirnas, arktines lapes, stuobrius, paprastuosius šermuonėlius ir voveres.
Tad dideli, ilgai gyvenantys gyvūnai geriau susidoroja su tokiomis sąlygomis, kaip užsitęsusi sausra, negu mažesni, trumpiau gyvenantys gyvūnai.
Tiesa, mokslininkai primena, kad vertinant gyvūnų rūšies pažeidžiamumą išnykimo atžvilgiu negalima remtis vien tik jos gebėjimu atsilaikyti prieš klimato kaitą.
„Buveinių naikinimas, brakonieriavimas, tarša ir invazinės rūšys yra veiksniai, keliantys grėsmę daugeliui gyvūnų rūšių – dažnu atvejų net didesnę nei klimato kaita“, – pabrėžė tyrėjai.
Ši analizė ne tik leidžia suprasti, kaip konkrečios 157 žinduolių rūšys reaguoja į klimato pokyčius čia ir dabar. Tyrimas taip pat gali padėti geriau suprasti, kaip planetos gyvūnai reaguos į vykstančius klimato pokyčius.
„Mūsų analizė padeda numatyti, kaip įvairios gyvūnų rūšys gali reaguoti į būsimus klimato pokyčius, remiantis bendromis jų savybėmis, net jei turime nedaug duomenų apie jų populiacijas“, – sakė O.Jonesas.
