Tai – aspartamas, metilinis dipeptido eteris, kurį sudaro asparto rūgšties ir fenilalanino aminorūgštys. Tai – labiausiai paplitęs dirbtinis saldiklis pasaulyje. Naujas Sasekso Universiteto tyrimas tvirtina, kad į aspartamą reikėtų žiūrėti atsargiau – niekas neįrodė, kad jį vartoti saugu.
Aspartamas, dabar žymimas E951, buvo atrastas dar 1965 m. JAV chemiko Jameso M.Schlattero. Nuo to laiko aspartamas buvo nuolat tiriamas, siekiant išsiaiškinti, ar žmonėms jį naudoti saugu. Jokie tyrimai nesugebėjo patikimai įrodyti, kad aspartamas sukeltų vėžį, kitas – kad jis neturi įtakos motinos pieno kokybei. Nors buvo pasirodę tyrimų, tvirtinančių, kad aspartamas sukelia galvos skausmus, kiti mokslininkai tokių įrodymų nesurado.
Ir kalbame ne tik apie didelius tyrimus. Aspartamas yra patvirtintas kaip saugus maisto priedas didžiojoje pasaulio dalyje. Nemažai šalių atliko savo nepriklausomus tyrimus ir nei vienas iš jų neiškėlė didesnių klausimų dėl aspartamo saugumo. JAV maisto ir vaistų administracija tvirtina, kad aspartamas yra vienas iš nuodugniausiai tirtų maisto priedų ir abejonių dėl jo saugumo tiesiog nėra.
Bet ar tikrai asparto rūgšties ir fenilalanino aminorūgščių metilinis dipeptido eteris gali būti toks visiškai saugus? Galbūt, tačiau, kaip atskleidė naujas Sasekso Universiteto tyrimas, mes to nežinome.
Dar 2013 metais Europos maisto saugos tarnyba pranešė, kad peržiūrėjo daugybę tyrimų ir gali patvirtinti, kad aspartamas yra saugus. Tačiau mokslininkai teigia, kad tarnyba visus 73 tyrimus, kurie nurodė, jog aspartamas nėra visiškai saugus, laikė nepatikimais. Tuo tarpu 84 % tyrimų, kurie teigė, jog aspartamas yra nežalingas, taryba laikė patikimais.
Kitaip tariant, 100 % tyrimų, nurodančių galima aspartamo sukeliamą žalą, ir 16 % tyrimų, teigiančių, kad aspartamas yra saugus, Europos maisto saugos tarnybos buvo atmesti. Ir tai mokslininkams pasirodė keista.
Nuo 1974 metų laikas nuo laiko pasirodo tyrimų, kurie nurodo, jog aspartamas gali pažeisti smegenis, kepenis, prisidėti prie plaučių vėžio, tačiau šie tyrimai dažnai yra atmetami dėl metodologinių problemų.
Profesorius Erikas Millstone'as taip apibūdino savo tyrimo rezultatus: „Mūsų analizė rodo, kad jei tie patys kriterijai, kuriais taryba rėmėsi vertindama patvirtintus tyrimus, būtų pritaikyti tiems tyrimams, kurie teigė, jog aspartamas gali būti nesaugus, jiems būtų tekę priimti išvadą, kad yra pakankamai įrodymų, kad aspartamas nėra pakankamai saugus.“ Paprastai tariant, Europos maisto saugos tarnyba atmetė kai kurių tyrimų rezultatus pagal kriterijus, kurių kitiems tyrimams netaikė.
Aspartamas yra labai paplitęs – tai yra populiariausias dirbtinis saldiklis pasaulyje.
Mokslininkai netgi mano, kad šie rezultatai parems argumentus stabdyti aspartamo naudojimą visoje Europos Sąjungoje. Daugybė žmonių to norėtų, nes aspartamas yra labai paplitęs – tai yra populiariausias dirbtinis saldiklis pasaulyje. Negana to, jo populiarumas tik didės, nes šiuo metu žmonės nusisuka nuo cukraus.
Kaip manote, kaip saldinami tie gėrimai ir desertai, kuriuose nėra cukraus? Žinoma, dirbtiniais saldikliais, ypač populiariuoju aspartamu. Įvairūs mokesčiai saldiems gėrimams, sveikatingumo kampanijos ir augantis visuomenės sąmoningumas verčia gamintojus mažinti cukraus kiekį ir vis labiau remtis kitais maisto priedais.
Tiesa, reikia pabrėžti, kad šis tyrimas neįrodo, kad aspartamas yra pavojingas. Esminė išvada – neturime pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis yra saugus. Egzistuoja ir vienokias, ir kitokias išvadas pateikiančių tyrimų. Mokslininkai tiesiog ragina juos vertinti pagal vienodus kriterijus.
