Kalavijas ir kiti artefaktai, rasti pelkėje netoli Veksø, į šiaurės vakarus nuo Kopenhagos, datuojami maždaug 2500 metų, vėlyvuoju bronzos amžiumi. Manoma, kad tai buvo ritualinio aukojimo dalis, nors tuo metu tokia praktika nebebuvo paplitusi. Aptikęs artefaktus, metalo ieškotojas apie tai pranešė Danijos muziejų grupei ROMU.
„Šį radinį apibūdinčiau kaip labai retą“, – pareiškime teigė kasinėjimų vadovas, ROMU archeologas ir kuratorius Emilis Wintheris Struve.
Nors tokie daiktai ankstyvajame ir viduriniajame bronzos amžiuje Šiaurės Europoje dažnai būdavo metami į pelkes kaip aukos, „iš vėlyvojo bronzos amžiaus dalies jų žinome nedaug“, sakė jis. Tačiau žmonių aukojimo ar žudymo pelkėse praktika – paliekant palaikus, vadinamus „pelkių kūnais“ – apima ilgesnį laikotarpį, nuo akmens amžiaus iki XIX a.
Ritualinis aukojimas
Be lenkto kalavijo, archeologai rado ir kitų bronzos amžiaus radinių, įskaitant du nedidelius bronzinius kirvius, kelis didelius bronzinius „kulkšnies žiedus“ ir, kaip teigiama pranešime, galbūt adatos fragmentą.
Po kelių dienų archeologai vos už 70 metrų taip pat aptiko didelį bronzinę antkaklę. Pastaroji yra tik antrasis toks Danijoje rastas papuošalas, o archeologai pagal jos stilių mano, kad jis buvo atvežtas iš dabartinės Lenkijos Baltijos pakrantės.
Bronzinio kalavijo rankenoje yra dvi geležinės kniedės, kurios gali būti ankstyviausios kada nors Danijoje rastos geležinės kniedės. ROMU pareiškime kalavijas apibūdinamas kaip „beveik fizinė perėjimo iš bronzos amžiaus į geležies amžių apraiška“.
Kalavijo dizainas rodo, kad jis buvo pagamintas ne Danijoje, o pietinėse Europos dalyse, kur bronzos amžiuje dominavo Halštato kultūra. Pastaroji klestėjo maždaug VIII-VI a. pr. m. e. ir buvo paveikta ankstyvosios keltų kultūros Europoje.
Ritualiniu būdu sulenktas kalavijas buvo tikras ginklas ir rodė perėjimą nuo lengvesnių kalavijų, kurie daugiausia buvo naudojami dūriams, aiškino E. W. Struve, „tačiau dabar jie tampa kietesni, masyvesni ir kitokio svorio, todėl juos galima naudoti smarkiau ir kapoti“. Halštato kultūroje vyravo kario idealas, reikalaujantis užkariavimų, karų ir konfliktų. „Kalavijas galbūt yra to įvaizdis“, – svarstė E. W. Struve.
