93 gramus sveriančiam robotukui vikrumo suteikia sudėtinga sparnų konstrukcija iš lengvų ir tamprių silikono pagrindo membranų, ištemptų ant anglies pluošto „kaulų“.
Kiekviename tokio šikšnosparnio sparne yra po devynis sąnarius, vairuoti padeda ir kintamo ilgio kojos, deformuojančios uodeginę membraną.
Komponentų tarpusavio sąveiką ir sklandų skrydį užtikrina sudėtingi algoritmai, leidžiantys robotui judėti tarsi šikšnosparniui – staigiai sukiotis ir nardyti ore.
Roboto kūrimas dar nebaigtas -mokslininkai ieško būdų pailginti akumuliatoriaus veikimą ir sutvirtinti elektroniką taip, kad ji būtų atsparesnė nestipriems sutrenkimams.
Tikimasi, kad ištobulinti robotai galėtų dirbti rotorinių dronų pagalbininkais tose vietose, kur sąlygos itin sudėtingos ir rotoriniams dronams skraidyti per daug pavojinga.
Ir dar reikėtų išmokyti naująjį robotą sustojant pakibti žemyn galva.
Išsamus darbas, aprašantis roboto kūrimą ir veikimą, publikuotas recenzuojamame žurnale „Science Robotics“.
