Fiziologijos profesorius iš Utrechto universiteto M.Postas, kuris jau po keleto savaičių atvyks į Lietuvą ir konferencijoje „Login“ skaitys pranešimą apie dirbtinę mėsą, jautieną augina iš kamieninių ląstelių. Anot jo, teoriškai iš vienos ląstelės galima pagaminti kad ir dešimt tūkstančių kilogramų mėsos.
Tiesa, kol kas laboratorijoje užauginti mėsą labai brangu – skaičiuojama, kad mėsainis su dirbtine jautiena kainuoja maždaug 250 tūkst. eurų. Tačiau M.Postas tikisi, kad per artimiausius penkerius – septynerius metus dirbtinės mėsos kaina kris dramatiškai ir laboratorijoje užauginta jautiena kainuos tiek pat, kiek ir įprastinė.
Prieš atvykdamas į Lietuvą M.Postas davė interviu portalui 15min.lt.
– Lietuvos žiniasklaidoje neseniai skelbta, kad mėsainis su dirbtine jautiena atpigo 11 tūkst. kartų. Kodėl kaina taip greit sumažėjo?
– Tiesą sakant, ši informacija, kuri iš pradžių pasirodė Australijos žiniasklaidoje, yra klaidinga. Iš tiesų mes sakėme, kad tokią kainą galėtume pasiekti tik gerokai padidinę dirbtinės mėsos gamybą. Tačiau kol kas to nėra.
– Kaip manote, kada laboratorijoje užaugintos mėsos kaina turėtų pasiekti įprastinės mėsos kainą? Kokiu būdu ketinate tai padaryti?
– Dabar pradedame kurti bendrovę, kuri leis padidinti laboratorinės mėsos gamybą. Įmonė dirbs ne tik su gamyba, bet ir reguliaciniais iššūkiais, nes dar reikia įrodyti, kad laboratorijoje užaugintą mėsą galima naudoti kaip maistą ir kad mėsos gamybos metodas yra saugus. Tai gali užtrukti maždaug penkerius metus. Taigi po penkerių metų greičiausiai dar turėsime brangų produktą, o po to kaina turėtų kristi labai greitai.
– Jeigu lyginsime baltymų sudėtį dirbtinėje mėsoje su įprastine, ar yra skirtumų?
– Baltymų sudėtis įprastinėje ir laboratorijoje užaugintoje mėsoje yra labai panaši – skirtumų yra tik tam tikruose baltymuose. Tačiau mėsa neturi riebalinio audinio. Dabar mes siekiame jį pagaminti ir sumaišyti su raumeniniu.
– Kiek kartų ragavote dirbtinės mėsos? Koks jausmas valgyti mėsainį, kurio kainą patys vertinate 250 tūkst. eurų?
– Dirbtinę mėsą valgiau 3 – 4 kartus. Apie kainą per daug negalvoju. Į tai žiūriu kaip į eksperimentą ir svarstau, kaip galime pagerinti skonį. Jis kol kas nėra identiškas įprastinei mėsai, nes nėra riebalų, bet labai panašus.
– Lietuva yra šalis, turinti gilias žemės ūkio tradicijas, čia išplėtota gyvulininkystė. Kodėl kokybiškos mėsos turintys lietuviai galėtų susidomėti dirbtine mėsa?
– Jautienos gamyba yra labai neefektyvi – tai neefektyvus būdas augalinius baltymus paversti gyvūnų baltymais. Jei jautienos poreikis 2050 metais padvigubės, kaip kad sako Pasaulio sveikatos organizacija, greičiausiai tiek mėsos nepagaminsime, nes nerasime kuo pašerti gyvūnus. O jei galėsime pašerti gyvūnus, galbūt mums patiems neužteks maisto.
Kitas dalykas – nedaug žmonių žino, kad galvijai atsakingi už 15 – 20 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Atrodo, kad viskas gerai ir kad viskas natūralu, bet iš tiesų tai labai kenkia aplinkai.
Nedaug žinau apie Lietuvos žemės ūkį – pirmiausiai kalba eina apie dideles industrines fermas JAV, Kinijoje, Mongolijoje. Tos aplinkos yra toksiškos. Tačiau akivaizdu, kad sumažinus galvijų skaičių Lietuvoje, aplinka čia pagerėtų.
Ir trečias privalumas susijęs su etiniais dalykais – su mūsų technologija galime gaminti mėsą nežudydami gyvūnų.
– Naudodami dabartinę technologiją galite užauginti bet kokio gyvūno mėsą. Kodėl gaminate būtent jautieną?
– Taip, galime auginti bet kokios rūšies mėsą, taip pat ir žuvis.
Aš noriu išauginti jautieną, nes man reikia susikaupti ties vieno gyvūno audiniu – negaliu mėtytis nuo vieno gyvūno prie kito.
Tačiau mes jau dirbome su kiaulių, pelių, vištų audiniais. Pereiti nuo vieno prie kito nėra sunku. Kai tik išvystysime technologiją su jautiena, galėsime lengvai auginti kito gyvūno mėsą.
