Matematikos ir informatikos instituto Atpažinimo procesų skyriuje dirbantis L.Telksnys mano, kad šie pokyčiai įvyks natūraliai.
„Kai atsirado magnetofonas, buvo diskutuojama, ar dings plokštelės. Bet jas iki šiol kai kurie muzikos mėgėjai naudoja, net perka brangius grotuvus. Vėliau atsirado kompaktiniai diskai, USB – viskas važiuoja į priekį, – sako L.Telksnys. – Klaviatūros ir pelės išmesti, aišku, nereikia. Bet jei jūs turėsite kompiuterį, su kuriuo galėsite tiesiog kalbėtis – matyt, pirmiausia juo taip ir naudositės. Kalbant įvesti į kompiuterį duomenis galima tris kartus greičiau.“
Žinoma, kol kas kompiuteriai nesugeba idealiai atpažinti natūralios žmonių kalbos. Tačiau ilgainiui tai turėtų pasikeisti, nes kompiuteriai sukaups didžiulę pavyzdžių bazę. „Šneka yra nepaprastai sudėtingas komunikacijos instrumentas. Žmonės vieni su kitais susišneka ir perduoda tai, ką reikia. Aprašyti visų sudėtingumų praktiškai neįmanoma, o norint kokybiškų produktų reikia turėti labai daug pavyzdžių. Šitie dalykai tikrai yra padaromi, tik reikia dirbti“, – sako L.Telksnys.
Skeptikams jis priduria, kad ir klaviatūra turi trūkumų. Atliekant tyrimus paaiškėjo, kad įvesdami duomenis į kompiuterį klaviatūra žmonės padaro klaidų. Vidutiniškai iš 100 duomenų įvedimų padaroma viena klaida. Jei duomenis įvedinėja du žmonės, klaidų tikimybė gerokai sumažėja – iki maždaug vienos klaidos iš 10 tūkst. įvedimų. Taigi ištobulinti kalbos atpažinimo įrankiai leis dirbti greičiau ir tiksliau.
Ar kada nors galėsime kompiuteriais dirbti vien mintimis? „Aišku, šioje srityje bus labai stipriai dirbama, bet netikiu, kad už 10 metų tai bus įmanoma. Nedrįsiu spėti, kada to sulauksime. Nors pirmi bandymai ištraukti iš smegenų kažką tokio jau duoda rezultatus“, – pastebi L.Telksnys. Čia pat jis priduria, kad prieš 50 metų žmonės dar tik fantazavo apie tai, kas šiandien mums yra kasdienybė, tad dabartinės fantazijos gali virsti realybe greičiau, nei mums atrodo.
