Mėgėjiška žvejyba – vienas iš populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų. Skaičiuojama, kad bent kartą per metus meškerę į rankas paima maždaug 1 iš 10 žmonių, o aktyvių mėgėjiškos žvejybos entuziastų Lietuvoje gali būti iki 200 tūkstančių.
Pastarąjį dešimtmetį vis dažniau kalbama apie „Pagavai – paleisk“ principą, kuomet bent dalis pagautų žuvų paleidžiama. Tokios tendencijos yra išties džiuginančios, kadangi dauguma teisingai paleistų žuvų gali išgyventi, toliau sėkmingai augti ir daugintis.
Visgi kuomet kalba pasisuka apie žuvų paleidimą, prieš akis iškyla smulkios ar mažesnės nei leistino dydžio žuvys. Tačiau tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje vis labiau pradedama galvoti ir apie didelių žuvų paleidimą. Kodėl? Tradiciškai žvejybos taisyklės numato minimalų leistiną sugauti žuvų dydį. Minimalūs žuvų dydžio reikalavimai taikomi tam, kad visos žuvys turėtų galimybę bent vieną kartą gyvenime išneršti, o didesnes sugautas žuvis leidžiama pasiimti.