Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Latvijoje biochemikai dirba už mikroskopinius atlyginimus

Latvijos vyriausybė iki 2020 m. žada beveik triskart padidinti finansavimą mokslo tyrimams. Tačiau šalies mokslo tai gali nebeišgelbėti: tyrėjai palieka šalį arba yra priversti dirbti užsienio kompanijoms.
Laboratorijoje
Laboratorijoje / 123rf nuotr.

Organinės sintezės institutas Rygoje – svarbus šalies organinės chemijos ir molekulinės biologijos centras, kuriame kuriami nauji vaistai. Jau daugiau nei 50 metų veikiančioje įstaigoje dauguma tyrėjų dirba vos už 200 eurų, o valstybės paramos sulaukia itin mažai tyrimų.

Raivis Žalubovskis institute įsidarbino 2006-aisiais, kai grįžo iš Švedijos, kur apgynė disertaciją. Tačiau jauno mokslininko viltis sugriovė krizė, Latvijos vyriausybę privertusi taupyti mokslo sąskaita. Lėšų nepadaugėjo ir pastaraisiais metais, o pernai baigėsi ir ES finansavimas.

„Gaila, kad mokslas Latvijoje turi antraeilį, netgi trečiaeilį vaidmenį, kad valstybei visai nereikia mokslo. Nuo praėjusio gruodžio mano grupė negavo nė cento iš šalies biudžeto“, – sako R.Žalubovskis.

Daug Latvijos mokslininkų emigruoja. Šiemet šalį paliko 40 R.Žalubovskio kolegų. Likusieji viltis deda į užsienio investuotojus, tačiau tai tik laikinas gelbėjimosi ratas, o visi latvių atradimai tampa kitų šalių intelektine nuosavybe.

„Man labai skaudu, kad mūsų politinis elitas užsiima tarsi dviguba buhalterija: ES pristatomi daug optimistiškesni planai, daug didesni skaičiai, šalies mokslinė ir ekonominė plėtra pristatoma visai kitokioje šviesoje, nei yra iš tikrųjų“, – sako Latvijos mokslų akademijos vadovas Uojaras Sparytis.

Šiuo metu moksliniams tyrimams Latvijoje skiriama perpus mažiau pinigų nei prieš krizę.

Pavasarį 600 šalies mokslininkų kreipėsi į Europos Komisiją ir Latvijos premjerą atkreipdami dėmesį į mokslo tyrimų problemas. Nors vyriausybė neseniai pažadėjo patrigubinti lėšas, skiriamas moksliniams tyrimams, pokyčių kol kas nematyti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?