Europa ruošiasi pirmiesiems karštiems orams šią vasarą, nes Vokietijoje ir Šiaurės šalyse kitą savaitę numatoma neįprastai aukšta temperatūra, rašo „Euronews“.
Dėl karščio bangų pavojaus Paryžiaus olimpinėse žaidynėse organizatoriai nerimauja dėl sportininkų saugumo. Ispanija ruošiasi dar vienai kaitriai vasarai ir išleido naują žemėlapį, kuris padės tiksliau prognozuoti karščio bangas. Miestai visame žemyne ruošiasi prisitaikyti prie ekstremalių karščių.
Jau 11 mėnesių iš eilės fiksuojami rekordiniai karščiai, o jūros paviršiaus temperatūra Šiaurės Atlante pakilo iki aukščiausios per mažiausiai 40 metų.
Tad nieko keisto, kad ekspertai įspėjo, kad žemyno gali laukti dar viena neįprastai karšta vasara – galbūt net karščiausia per visą istoriją.
Ką žinome apie šios vasaros orus Europoje?
„Neįtikėtinai sunku tiksliai nuspėti, kokie orai bus kelis mėnesius į priekį, jau nekalbant apie savaites, o kartais net dienas“, – sako prognozių tarnybos „Weather & Radar“ meteorologė Tamsin Green.
Taip yra todėl, kad orai visoje Europoje yra labai permainingi, o tam įtakos turi daugybė įvairių veiksnių.
Tačiau meteorologai gali remtis orų modeliais ir duomenimis apie bendras tendencijas, įskaitant mėnesio temperatūros vidurkius. Šiuo metu, pasak T.Green, atrodo, kad birželio, liepos ir rugpjūčio mėnesių temperatūros tendencijos yra aukštesnės nei vidutinės.
Visgi orai visame žemyne skiriasi, todėl sunku nuspėti, kur gali būti „karšta vasara“. T.Green teigia, kad karštieji taškai greičiausiai bus Pietų ir Rytų Europoje.
„Mūsų kompiuteriniai modeliai sutaria, kad tai bus dar viena neįprastai karšta vasara, ypač liepos pabaigoje-rugpjūčio mėnesį“, – „The New York Times“ sakė dar vienas ekspertas – orų bei klimato stebėjimo bendrovės „Atmospheric G2“ meteorologijos viceprezidentas Toddas Crawfordas. Jis prognozuoja, kad temperatūra gali būti panaši į 2022 m., kai Europoje buvo užfiksuota karščiausia vasara. Didžiausias karštis prognozuojamas pietuose, tokiose keliautojų pamėgtose šalyse kaip Graikija, Kroatija ir Italija.
Europa šyla sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje
„Vienas dalykas, kuris yra didžiulis ir neginčijamas veiksnys, kurio negalima ignoruoti, yra tai, kad nuolat pasiekiame karščio rekordus“, – sako T.Green.
„Dešimt pastarųjų metų buvo šilčiausi per visą istoriją, o labiausiai Žemė atšilo per pastaruosius 40 metų. Matome, kad 2024 m. balandis bus 11-as iš eilės karščiausias mėnuo per visą istoriją“, pridūrė ji.
Kaip rašo „Euronews“, remiantis naujausiais Pasaulinės meteorologijos organizacijos ir ES klimato agentūros „Copernicus“ duomenimis, nuo 1991 m. Europa šyla dvigubai sparčiau nei vidutiniškai visa Žemė.
Abi agentūros įspėja, kad Europa turi imtis daugiau veiksmų, kad sumažintų išmetamųjų teršalų kiekį ir atsisakytų iškastinio kuro.
23 iš 30 didžiausių karščio bangų žemyne kilo nuo 2000 metų, o penkios iš jų – per pastaruosius trejus metus.
Naujausi penkerių metų vidurkiai rodo, kad temperatūra Europoje šiuo metu yra 2,3 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio temperatūrą, o pasaulyje – 1,3 laipsnio aukštesnė.
Dėl šios priežasties T.Green mano, kad 2024 m. „su gana dideliu tikrumu“ tikriausiai bus dar vieni rekordiniai metai.
