Štai dar vienas palyginimas: vidutinė plačiajuosčio ryšio atsisiuntimo sparta JAV yra 167 megabitai per sekundę. Kad pasiektumėte gigabitą, reikia 1000 megabitų, o kad pasiektumėte 1 petabitą, reikia 1 milijono gigabitų, rašo „Science Alert“.
Labai spartaus duomenų perdavimo sistema sukurta naudojant pagal užsakymą sukurtą optinį lustą, kuris naudoja vieno infraraudonųjų spindulių lazerio šviesą ir suskaido ją į šimtus dažnių. Šie dažniai izoliuojami nustatytais atstumais vienas nuo kito, tarsi dantukai šukose – iš čia ir kilo šios sąrankos pavadinimas – dažnių šukos.
„Ši mikroschema pasižymi didele optine galia ir aprėpia platų dažnių juostos plotį spektro srityje, kuri yra įdomi pažangiems optiniams ryšiams“, – sakė nanomokslininkas Viktoras Torresas.
Kad pasiektų šį laimėjimą, mokslininkai padalijo šviesolaidinį kabelį į 37 atskiras atkarpas, o tada kiekvieną atkarpą suskirstė į 223 skirtingų dažnių pjūvius – „ šukų dantukus“. Kad būtų pasiektas rekordinis greitis, labai svarbu buvo lygiagrečiai siųsti tiek daug duomenų.
Patys duomenys buvo užkoduoti šviesos signaluose naudojant vadinamąjį moduliavimo procesą, kurio metu reguliuojamas šviesos bangų aukštis, stiprumas, ritmas ir kryptys, kad būtų išsaugoti skaitmeninius duomenis sudarantys 1 ir 0.
Kol kas tai yra tik koncepcijos įrodymas, nes kompiuteriai nepajėgūs generuoti ar priimti tiek daug duomenų vienu metu. Atliekant šį tyrimą buvo naudojami dirbtiniai „netikri“ duomenys, siekiant įsitikinti, kad sistema veikia taip, kaip numatyta, rašo „Science Alert“.
Turime galimybę prisidėti prie interneto, kuris palieka mažesnį pėdsaką klimato kaitai, kūrimo.
Be to, į mikroschemą turi būti įmontuoti papildomi komponentai, įskaitant duomenų kodavimo įrenginius. Tačiau mokslininkai teigia, kad kai tai bus padaryta, sukurta sistema bus daug greitesnė ir reikalaus mažiau energijos nei dabartinė.
„Mūsų sprendimas suteikia galimybę pakeisti šimtus tūkstančių interneto mazguose ir duomenų centruose esančių lazerių, kurie naudoja daug energijos ir išskiria šilumą“, – sakė Danijos technikos universiteto elektros inžinierius Leifas Katsuo Oxenløwe.
„Turime galimybę prisidėti prie interneto, kuris palieka mažesnį pėdsaką klimato kaitai, kūrimo“, – teigė jis.
Naudodami kompiuterinį modelį, mokslininkai taip pat galėjo nustatyti, kad yra nemažai galimybių plėsti sistemą – ateityje turėtų būti įmanoma perduoti duomenis dar didesniu greičiu.
