Vašingtono valstijos įstatymų leidėjai neseniai pateikė įstatymo projektą, kuris, jei valstijos gubernatorius jį pasirašys, leis žmogaus kūnus kompostuoti ir naudoti mulčui.
Tokio laidojimo būdo šalininkai tikina, jog tai yra ekologiškas laidojimo būdas – ekologiškumas yra itin aktualus veiksnys žinant, kad išsivysčiusių valstybių populiacijos sensta ir mirštančiųjų kiekis auga, o kremavimą sunku priskirti „ekologiškiems“ laidojimo būdams.
Sietle veiklą vykdanti bendrovė „Recompose“, įsigaliojus įstatymui, ketina pradėti siūlyti paslaugą, kurią pavadino „natūraliu organiniu redukavimu“: mirusiojo kūnas – oda, kaulai ir apskritai viskas, kas kadaise sudarė gyvą organizmą – yra suskaidoma bakterijų.
„Visi mes turime vieną universalią patirtį – mirtį – o technologijos, susijusios su šia patirtimi, per daugelį metų nė kiek nepasikeitė. Su kūnų užkasimu ir deginimu yra siejama daug reikšmingų aplinkosauginių problemų“, – sakė valstijos senatorius Jamie Pedersenas, pristatęs įstatymo projektą.
Minesotos universiteto ekologijos komunikacijos ekspertas Joshua Trey Barnettas išvardino labiau tradicinių laidojimo būdų trūkumus. „Balzamuojame kūnus nuodingais tirpalais, užkasinėjame juos brangiose dėžėse, pagamintose iš kokybiškos, vertingos medienos ir metalų, o po to neribotam laikui paskiriame lavonui tam tikrą žemės plotą“, – sakė jis.
Ekologiniu požiūriu deginimas yra „pigesnis“ procesas, bet taip pat toli gražu ne ekologiškas: vieno kūno sudeginimui reikia apie 120 litrų degalų, proceso metu į atmosferą išmetama apie 20 kilogramų anglies.
Kad įstatymas įsigaliotų, jį beliko pasirašyti gubernatoriui Jay Inslee, demokratui, kuris ketina dalyvauti pirminiuose JAV prezidento rinkimuose. Pagrindinis viešai skelbiamas šio gubernatoriaus rūpestis yra klimato kaita.
Tuo pačiu įstatymo projektu ketinama įteisinti ir kūno hidrolizę šarmuose – tokį laidojimo būdą jau yra įteisinusios kelios JAV valstijos.
„Recompose“ įkūrėja Katrina Spade teigia, kad jų teikiama paslauga yra patobulinta natūralaus bakterijų sukeliamo kūno irimo versija. „Iš esmės tai yra tas pats procesas, kuris vyksta ant miško paklotės, kuomet viršutine dirvos dalimi tampa supuvę lapai, burundukai ir medžių šakos“, sakė ji.
Prognozuojama, kad vieno žmogaus kompostavimas kainuos apie 5500 JAV dolerių – brangiau nei kremavimas, tačiau pigiau nei užkasimas karste.
Mikroorganizmai kūną doroja dideliame, maždaug 3 metrų aukščio ir pusantro metro pločio inde, kuriame patalpinamas mirusysis, mėlynžiedė liucerna, šiaudai ir medžių skiedros.
Per 30 dienų, temperatūrai indo viduje pakylant net iki 65 laipsnių šilumos, bakterijos suardo kūną ir didžiąją dalį jame buvusių patogenų bei farmacinių medžiagų.
Širdies ritmo vedlius iš kompostuojamų kūnų reikėtų išimti dar prieš procedūrą, dirbtinius klubus ir kitus mechaninius implantus be akumuliatorių galima būtų išgriebti jau po to, kai kūnas visiškai suirtų. „Iš vieno žmogaus pagaminame apie kubinį jardą dirvožemio“, – sakė K.Spade.
Šeimos galėtų šį kompostą panaudoti pačios arba paaukoti jį gamtosaugos organizacijoms.
Kompostavimo procesas nėra didelė naujiena kalbant apie gyvulinės kilmės atliekas: šiuo metodu atsikratoma galvijų gaišenų, paukščių gripo metu taip buvo sunaikinti galimai infekuoti paukščiai ir paukštiena.
„Recompose“ jau atliko ir pilotinį lavonų pūdymo tyrimą, kuriam panaudojo šešis mokslo tikslams paaukotus žmonių kūnus. Nors tyrimo rezultatai dar nėra viešai publikuoti, naujienų pranešime „Recompose“ atstovai tvirtino, kad gautas dirvožemis atitiko valstijos ekologijos departamento nustatytas saugumo ribas.
„Medžiaga, kurią gavome proceso pabaigoje, buvo tikrai puiki. Mielai tokią panaudočiau savo namų kiemelyje“, – sakė tyrimą įmonės užsakymu atlikusi Vašingtono valstybinio universiteto mokslininkė Lynne Carpenter-Boggs.
J.T.Barnettas sakė, kad žiniasklaida neretai išpučia žmogaus pūdymo „bjaurumo faktorių“. „Su pasibjaurėjimu į tai reaguoja tik labai nedidelė dalis žmonių, su kuriais kalbėjausi. Jeigu žmonės žinotų, kas su kūnų daroma balzamavimo metu, jiems toks laidojimo būdas tikriausiai būtų kur kas bjauresnis nei kompostavimas“.
K.Spade tikina, kad jos įmonės pašto dėžutę jau užplūdo laiškai žmonių, kurie norėtų po mirties būti kompostuoti – ir amerikiečių, ir užjūrio gyventojų – iš Brazilijos, Nyderlandų, Australijos.
