„Chinook“ sraigtasparniui nepavyko gauti gyvybiškai svarbaus radijo pranešimo, skrendant virš apsnigtos Takur Ghar kalno viršūnės ir jis buvo numuštas. Pasirodo, šis radijo nesklandumas įvyko ne dėl įrangos gedimo, o dėl 100 km dydžio įsielektrinusių dalelių debesies. Šią hipotezę iškėlė Johnso Hopkinso universiteto taikomosios fizikos laboratorijos tyrėjas Michaelis Kelly. Jis teigė, kad radijo ryšys nutrūkti galėjo dėl mažai žinomo atmosferos reiškinio – „plazmos burbulų“.
Bagrame įsikūrę žvalgybos pareigūnai išsiuntė radijo įspėjimą sraigtasparnio įgulai, kad šie laikytusi nuošaliau nuo kalno, kuriame slepiasi Al-Qaeda pajėgos, tačiau pranešimas nepasiekė tikslo.
Šviesiu paros metu, viršutiniame atmosferos sluoksnyje Saulės radiacija atskiria elektronus nuo jų atomų. Bet kai Saulė pasislepia už horizonto, elektronai vėl pradeda jungtis su savo atomais. Šis rekombinacijos procesas greičiau vyksta žemutiniuose atmosferos sluoksniuose, nes čia dalelės yra sunkesnės. Taip šioje dalyje praretėjusi plazma tampa lengvesnė ir kyla, o sunkesnė leidžiasi, susitelkdama į debesį apačioje. Tai suformuoja milžinišką įelektrintų dalelių burbulą.
Įelektrintų dalelių sankaupos yra nematomos, bet jos gali deformuoti radijo bangas, o „Chinook“ sraigtasparnis virš Afganistano skrido 2002 metų pavasarį, galimo plazmos burbulo susitelkimo aukštyje, teigia Kelly.
Bagrame įsikūrę žvalgybos pareigūnai išsiuntė radijo įspėjimą sraigtasparnio įgulai, kad šie laikytusi nuošaliau nuo kalno, kuriame slepiasi Al-Qaeda pajėgos, tačiau pranešimas nepasiekė tikslo. Sraigtasparnis buvo numuštas ir žuvo visi septyni juo skridę kariai.
Norėdami išsiaiškinti, kas tą dieną nutiko, Kelly su mokslinių bendradarbių komanda pasitelkė NASA palydovo, kuris tuo metu tyrė Žemės viršutinės atmosferos sudėtį, duomenis. Vėliau tyrimo bendraautorius Josephas Comberiate'as sukūrė metodą, kurio dėka 2D vaizdai iš NASA palydovo yra konvertuojami į 3D modelius. Jų dėka paaiškėjo, kad „Takur Ghar“ mūšio dieną (2002 m. kovo 4 d.) plazmos burbulas kaip tik kybojo virš nelaimingojo sraigtasparnio.
Vis dėlto, jis nebuvo pakankamai didelis, kad dėl radijo ryšio gedimo būtų galimą kaltinti tik įsielektrinusias daleles. Kalnuotas reljefas greičiausiai taip pat prisidėjo prie signalo susilpnėjimo ir šie abu veiksniai nulėmė visišką radijo užblokavimą.
Naująjį modelį mokslininkai tikisi panaudoti prognozuojant plazmos burbulų susidarymą ateityje. Pagal jį duomenys iš palydovų atskleistų sankaupų buvimo vietą ir tada pagal atmosferos bei vėjo krypties prognozes, būtų sumodeliuojamas įsielektrinusių dalelių debesies judėjimas.
Kaip skelbiama žurnalo „Space Weather“ išspausdintoje publikacijoje, šios žinios praverstų vykdant misijas karštuosiuose taškuose, o taip pat ir civilinės aviacijos srityje.
