„Moratex“ centro bandymų įraše demonstruojama, kad kulka paskęsta maiše. Iš tikrųjų ji įklimpsta į spąstus, nes maiše esantis skystis staiga sukietėja ir kulkos sukeltą jėgos bangą išsklaido susigrankščiuodamas.
Tokie šarvai būtų daug veiksmingesni už įprastus, nes į pavojingą tašką pasiųsta kulka ne tik nepramuša taikino, bet atsitrenkusi praranda net ir jėgą, kuri vis dar galėtų pakenkti žmogaus kūnui.
Lenkijos saugumo technologijų centras „Moratex“ sako tokias liemenes galintis pagaminti.
„Mes kalbame apie saugumo priemones, kurių vartotojas galėtų pats nejausti. Svarbu, kad priemonės netrukdytų, nesulėtintų judesių, bet padidintų gebėjimus“, – sako „Moratex“ instituto direktoriaus pavaduotojas Marcinas Strusczykas.
Tokie šarvai būtų daug veiksmingesni už įprastus, nes į pavojingą tašką pasiųsta kulka ne tik nepramuša taikino, bet atsitrenkusi praranda net ir jėgą, kuri vis dar galėtų pakenkti žmogaus kūnui.
Lenkus įkvėpė vadinamieji ne Niutono skysčiai. Įprasti skysčiai, tokie kaip vanduo, negali pateikti staigmenos, nes kuo stipriau smogsi, tuo labiau skystį deformuosi.
Tačiau ne Niutono skysčiai paslaptingesni, jų deformacija labai skiriasi nuo smūgio jėgos ar trukmės. Jie staiga gali tapti neįveikiamai klampūs.
„Didžiausias iššūkis kaip skystį priversti veikti skirtingose aplinkybėse. Juk kulkos pasiekia ir 920 m/s greitį ir gerokai mažesnį – 450 m/s. Reikia, kad skystis suveiktų abiem atvejais. Atrodo, mums pavyko“, – džiaugias M.Strusczykas.
Lenkai savo kūrinį vadina STF – deformacijos metu sutirštėjančiu skysčiu. Kokia tiksli tokio skysčio sudėtis, žino tik „Moratex“ centras ir Varšuvos karinės ginkluotės instituto mokslininkai.