Pagrindinis kovinis tankas
Šaltojo karo metais atsirado modernus universalus tankas, dabar vadinamas pagrindiniu koviniu tanku (angl. main battle tank, MBT), kurį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija apibrėžia kaip „savaeigę šarvuotą kovos mašiną“.
Derinant galingus variklius, pabūklą ir apsaugą, kurie būdingi itin sunkiems tankams, MBT pasižymi mobilumo galimybėmis, prilygstančiomis lengviems tankams. Visa tai telpa į maždaug vidutinio tanko dydžio ir svorio paketą. Pastarasis parametras yra labai svarbus, nes jei tankas yra per didelis ar per sunkus, jis negalės važiuoti standartiniais keliais ar pervažiuoti per daugelį tiltų, rašo „New Atlas“.
„Challenger 2“
Jungtinė Karalystė kartu su kitomis valstybėmis partnerėmis Ukrainai tieks tankus „Challenger 2“, taip parodydama, kad Ukrainai teikiama tarptautinė parama.
Tai buvo pirmasis iš Ukrainai pasiūlytų MBT, kurį 1998 m. pristatytė britai. Didžiosios Britanijos kariuomenė turi 227 tokius šarvuočius, o 148 iš jų per ateinantį dešimtmetį planuojama modernizuoti ir paversti „Challenger 3“.
Šis tankas sveria 64 tonas ir yra apsaugotas britų išrastais „Chobham“ šarvais, kuriuose naudojami metalo ir keramikos sluoksniai, užtikrinantys lengvumą ir tvirtumą – tikslesnės detalės yra įslaptintos, rašo „New Atlas“.
„Challenger 2“ tekpa keturių asmenų įgula,, o dyzelinis Perkins CV12-6A V12 variklis gali jį varyti 59 km/val greičiu kelyje ir 40 km/val greičiu bekelėje.
Vienas iš „Challenger 2“ neįprastų dalykų yra tai, kad kituose tankuose dabar naudojama lygiavamzdė pagrindinė patranka, o „Challenger 2“ – 120 mm graižtvinė L30A1 patranka ir pažangi taikinių nustatymo technologija. Tai reiškia, kad „Challenger 2“ negali keistis šaudmenimis su kitais NATO MBT.
„Leopard 2“
Kyjivas labiausiai nori kovinių tankų – ypač „Leopard 2“. Po kelias savaites trukusio Ukrainos ir kitų sąjungininkių spaudimo Berlynas galiausiai sutiko atsiųsti 14 savo tankų „Leopard 2“, kurie laikomi vienais geriausių pasaulyje. Šis žingsnis atvėrė kelią kitoms tankus „Leopard“ eksploatuojančioms Europos valstybėms siųsti tankus iš savo flotilių į Ukrainą, pavyzdžiui – Norvergijai, anksčiau skelbė 15min.
„Leopard 2“ pradėtas kurti 1960 m. kaip bendras projektas su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, siekiant sukurti bendrą MBT, tačiau netrukus abi šalys pasuko savais keliais. Šaltojo karo metais jis buvo skirtas pasipriešinti didžiulėms Varšuvos pakto šarvuotosioms divizijoms, jų buvo pagaminta daugiau kaip 3500 vienetų.
Po Vokietijos susivienijimo daugelis tankų buvo pigiai parduoti, o dabar „Leopard 2“ tarnauja daugelyje Europos karinių pajėgų, taip pat Kanadoje ir Singapūre.
1979 m. pradėtas naudoti „Leopard 2“ sveria 62 tonas ir talpina keturių žmonių įgulą. Jo veikimo nuotolis yra apie 500 km, o maksimalus greitis – 68 km/val.
Pagrindinė tanko ginkluotė – 120 mm lygiavamzdė patranka su pažangiu valdymo kompiuteriu ir 12 cilindrų dyzelinis variklis su dviem turbokompresoriais.
Kaip rašo „The Guardian“, „Leopard 2“ patranka dviejų kilometrų atstumu pramuša iki 560 mm tanko šarvus bei gali naikinti taikinius iki 3,5 kilometro atstumu.
„M1 Abrams“
Amerikiečių „M1 Abrams“ MBT yra gausiausias iš Vakarų tankų, o tarnyboje debiutavo 1980 m. Jų buvo pagaminta tiek daug, kad vienas apžvalgininkas teigė, jog JAV galėtų laimėti karą tiesiog išstumdama M1 iš transportinio lėktuvo galo ir leisdama jiems kaip pianinams griūti ant priešo, rašo „New ATlas“. Šaltojo karo pabaigoje JAV turėjo apie 8100 M1. Šiandien JAV kariuomenė turi 2509, o dar 3700 yra specialiose saugyklose.
Kaip ir „Challenger 2“ bei „Leopard 2“, „M1 Abrams“ talpina keturių žmonių įgulą. Jį saugo „Chobham“ šarvai, kurie sudaro didžiąją dalį vidutinio 62 tonų svorio. Tankas yra varomas AGT-1500 turbininiu varikliu, iš pradžių sukurtu sraigtasparniams – dėl to turi didelį našumą.
Maksimalus reguliuojamas greitis kelyje yra apie 68 km/val, o bekelėje – 48 km/val. originaliai buvo sukurtas su 105 mm patranka, tačiau ji pakeista į 120 mm M256 unitarinį pabūklą.
NATO ir Rusijos tankų palyginimas
JAV „M1 Abrams“, Vokietijos „Leopard 2“ ir Jungtinės Karalystės „Challenger 2“ – visi jie yra gerokai galingesni už sovietinius T-72, kurie sudaro didžiąją Rusijos ir Ukrainos tankų pajėgų dalį, rašo „The Guardian“. Tas pats pasakytina ir apie prancūzų tankus „Leclerc“, kurių siuntimas į Ukrainą taip pat įmanomas.
Visi šie vakarietiški tankai pasižymi didesniu mobilumu, didesne ugnies galia ir stipresniais šarvais nei Rusijos naudojami tankai. Dėl to jie taip pat yra sunkesni, o tai suteikia lengvesniems rusų tankams pranašumą pelkėtoje žemėje, kurios Ukrainoje, atšilus orams, tikrai netrūks.
Nepaisant to, modernių vakarietiškų tankų valdymo ir navigacijos sistemos suteikia jiems visapusišką gebėjimą veikti jungtiniuose artilerijos ir pėstininkų manevruose, taip pat ir naktį, su kuo rusai negali lygintis, rašo „The Guardian“.
Rusų tankai veža tik trijų žmonių įgulą, o vakarietiški – keturių. Dar viena rusiškų tankų silpnybė – jie pažeidžiami atakų iš viršaus. Anot „New Atlas“, didžioji dalis šarvų yra priekyje, o viršus yra menkai apsaugotas. Vertikaliai krintantis sviedinys gali būti pražūtingas, o NATO tankai sukurti būtent tokiai atakai vykdyti ir atremti.
Kitas skirtumas – NATO tankai turi sudėtingas skaitmenines taikinių nustatymo sistemas, leidžiančias automatiškai užfiksuoti ir sekti taikinius. Tai reiškia, kad, užfiksavus taikinį, beveik neabejojama, kad jis bus nukautas vienu šūviu. Rusų tankai šios funkcijos neturi.
Vakarietiški tankai taip pat yra erdvesni ir patogesni, o tai yra svarbiau, nei daugelis žmonių įsivaizduoja. Senesniuose tankuose įgulai tekdavo taip ilgai sėdėti ar stovėti vienoje vietoje, kad dažnai skaudžiai patindavo kojps ar kitos kūno vietos.
Tačiau vakarietiški tankai ypač mėgsta degalus. Tai pasakytina apie „M1 Abrams“, kurio turbina geriausiu atveju nuvažiuoja 470 l/100 km.
