Pagal IKT aplinkos įvertinimą, Estija užima 23 vietą, Lietuvai paskirta 42, o Latvijai – 53 vieta. Vertinant pasiruošimą IKT pritaikymui, Estija yra 32 geriausia iš 138 pasaulio šalių, Lietuva užima 62 vietą, o Latvija – tik 72.
IKT pritaikymo atžvilgiu Estija yra 22 vietoje, Lietuva – 33, kai tuo tarpu Latvijai tenka 50 vieta pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.
Operatoriai susirūpinę
Rengiant visuotinių IKT ataskaitą, šalys reitinguojamos pagal išsamų Bendrojo Pasirengimo Indeksą, kurį sudaro daugiau nei 100 skirtingų parametrų. Vertinant šalies IKT aplinką, atsižvelgiama į šalies, rinkos, infrastruktūros, fizinių ir žmogiškųjų išteklių, infrastruktūros ir valstybinio sektoriaus bei reguliuojančių institucijų veiklos parametrus. Individualiai vertinant valstybinį sektorių, gyventojus bei verslo aplinką, surenkami duomenys apie šalies IKT aplinką, kiekvienos šakos pasiruošimą inovacijoms bei esamą IKT pritaikymo lygį.
Latvijos telekomunikacijų asociacija (LTA) išreiškė susirūpinimą, kad Latvija stipriai atsilieka nuo kitų Baltijos šalių pagal pasirengimą IT vystymuisi.
Neaiški valdžios pozicija plačiajuosčio ryšio dažnio politikos srityje lemia tai, kad didelės spartos interneto technologijų įvedimas Latvijoje nėra pakankamai aktyvus, – teigia P.Šmidrė.„Neaiški valdžios pozicija plačiajuosčio ryšio dažnio politikos srityje lemia tai, kad didelės spartos interneto technologijų įvedimas Latvijoje nėra pakankamai aktyvus. Taigi LTA paruošė ir pristatė „Plačiajuosčių duomenų perdavimo tinklų plėtros palaikymo“ memorandumą. Šis memorandumas ragina valdžią palaikyti LTE tinklo formavimą, kuris užtikrintų prieigą prie interneto. Taip pat būtina sukurti ir apibrėžti tokio tinklo operatoriaus veiklos reikalavimus bei nuostatas, kurios užtikrintų sąžiningą konkurenciją, naudojant radijo dažnių šaltinius, bei palengvintų telekomunikacijų rinkos vystymąsi, leistų greitai priimti būtinus sprendimus, kurie padėtų išvengti naujausių technologijų pristatymo visų suplanuotų radijo dažnių diapazone kliūčių, ir padėtų užtikrinti ketvirtosios kartos (4G) duomenų perdavimą“, – teigia LTA prezidentas Peteris Šmidrė.
„Norint pasiekti užsibrėžtą plačiajuosčio interneto vystymo tikslą, būtina palengvinti strateginių investicijų sąlygas, įsisavinti Europos Sąjungos fondų lėšas, nenukreipiant jų kitiems nenumatytiems tikslams, bei užkirsti kelią galimam „skaitmeninių dividendų“ priskyrimui vieninteliam fiksuotų komunikacijų operatoriui, kuris šiuo metu turi esminę, monopolistinę įtaką. Kitu atveju, mes susidursime su technologine stagnacija bei staigiu kainų augimu“, – pažymima jungtiniame šios srities bendrovių memorandume.
Reikalavimai auga
Latvijos telekomunikacijų asociacijos vardu, Latvijos vyriausybei išreikštas susirūpinimas, kad šiuo metu yra iškilęs pavojus Europos Komisijos tikslų vykdymui, nes spartus ir labai spartus internetas tapo prioritetu po to, kai 2010m. rugsėjo mėnesį EK pateikė naujus ir labai specifinius telekomunikacijų srities tikslus Europos ekonominio atsigavimo plane, t.y. iki 2020 m. visi Europos gyventojai privalo turėti galimybę prisijungti prie interneto, kurio greitis viršija 30 megabitų per sekundę, o 50 proc. Europos namų ūkių turi turėti tokį ryšį, kurio sparta viršytų 100 megabitų per sekundę. Iki 2013 m. visiems Europos gyventojams turi būti teikiamos plačiajuosčio ryšio paslaugos.
„Sparčios ir labai sparčios prieigos prie interneto užtikrinimas, panašiai kaip ir ankstesnė elektros energijos ir transporto sričių plėtra, turės esminę reikšmę ekonomikos atsigavimui bei inovacijų paramai visose šalies ekonomikos srityse. Plačiajuosčio ryšio poreikis visame pasaulyje kasmet didėja apie 50-60 proc. Tai lemia platesnis interneto panaudojimo poreikis – nuo paprastų elektroninių laiškų iki tekstinių bylų. Atsižvelgdami į šią situaciją, mes užsakėme sociologinę apklausą, siekdami sužinoti interneto vartotojų nuomonę apie dabartinį interneto greitį bei apimtis. Svarbu pabrėžti, kad tikslinė respondentų grupė buvo ekonomiškai aktyvūs gyventojai, kurie naudoja internetą darbe, ieško duomenų ir juos perduoda“, – aiškino LTA prezidentas Peteris Šmidrė.
Ryšys netenkina poreikių
Apie 40 proc. interneto vartotojų Latvijoje nurodo, kad šiuo metu prieinamas interneto greitis bei apimtis negali patenkinti tikrųjų poreikių.
38 proc. ekonomiškai aktyvių interneto vartotojų Latvijoje pritaria, kad šiuo metu prieinamas interneto greitis bei duomenų perdavimo apimtis daugiau nebegali patenkinti visų tikrųjų poreikių. Tokius atsakymus pateikė socialinės apklausos „Interneto naudojimo tikslai bei nuomonė dėl plėtros“ respondentai. Apklausą Latvijos telekomunikacijų asociacijos užsakymu atliko bendrovė „Data Serviss“.
Trys iš penkių ekonomiškai aktyvių interneto vartotojų Latvijoje nori, kad interneto naršyklė atsidarytų greičiau. Panaši atsakymų tendencija, kaip ir pasitenkinimas naršyklės atsidarymo greičiu, pastebima ir apie dokumentų bylų atsidarymą. Beveik 75 proc. respondentų išreiškė pageidavimą, kad dokumentai atsidarytų greičiau.
Pastebima tai, kad 59 proc. ekonomiškai aktyvių interneto vartotojų Latvijoje darbas yra susijęs su Europos ir kitomis pasaulio šalimis, ir tik 2 iš 5 respondentų darbas susijęs tik su Latvija. Daugiau nei pusė ekonomiškai aktyvių interneto vartotojų Latvijoje, kurių darbas susijęs ne tik su Latvija, sutinka su teiginiu, kad interneto ryšio greitis žymiai pagerintų konkurencingumą.
56 proc. respondentų, kurių darbas susijęs su kitomis užsienio šalimis, pritaria teiginiui, kad didelės spartos internetas tapo pagrindiniu bendrosios Europos ekonomikos augimo akstinu.
