Baltųjų rūmų paruošta Deklaracija dėl interneto ateities (DFI) siekiama susigrąžinti „didžiulį interneto pažadą“ ir pasipriešinti „augančiam skaitmeniniam autoritarizmui“, kad žiniatinklis stiprintų demokratinius principus, saugotų privatumą ir skatintų laisvą pasaulio ekonomiką.
Deklaracijoje teigiama, kad grėsmę šiam tikslui kelia vis daugiau atvejų, kai vyriausybės slopina laisvą žodį ir prieigą prie naujienų, taip pat skleidžia dezinformaciją arba apskritai riboja interneto ryšį.
Atkreipdamas dėmesį į Rusijos invaziją į Ukrainą, vienas aukšto rango JAV administracijos pareigūnas pareiškė, kad Maskva pastaraisiais mėnesiais „agresyviai skleidžia dezinformaciją šalies viduje ir užsienyje, cenzūruoja interneto naujienų šaltinius, blokuoja arba uždaro teisėtas svetaines“, taip pat stengiasi suvaržyti interneto veikimą Ukrainoje.
„Tačiau vargu ar Rusija yra vienintelė“, – nurodė pareigūnas, paminėdamas ir Kiniją.
Baltųjų rūmų iniciatyvą remia daugiau kaip 55 šalys, įskaitant tokias išsivysčiusias ekonomikas kaip Australija, Jungtinė Karalystė, Kanada, Prancūzija, Vokietija ir Japonija. Sąraše yra ir mažiau išsivysčiusios šalys, tokios kaip Argentina, Kipras, Kenija, Juodkalnija ir Slovėnija bei Ukraina.
Nors deklaracija nėra teisiškai privaloma, ja nustatomi „pagrindiniai principai“, o „vyriausybės įpareigojamos skatinti atvirą, laisvą, visuotinį, sąveikų, patikimą ir saugų pasaulio internetą“, – pareiškė kitas aukšto rango administracijos pareigūnas.
Jis pridūrė, kad šios pastangos skirtos kovoti su interneto skaldymu, tačiau bus „gerbiama kiekvienos šalies reguliavimo autonomija“.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina užtikrinti prieinamą prieigą prie interneto pažeidžiamoms gyventojų grupėms.
